• Koučingas

    Tas žemaitiškas užsispyrimas!

    Laaabai snieguota ir gražiai žiemiška diena ⛸ Mudu nusprendžiam važiuoti į Trakus pasidžiaugti gražiais vaizdais ir buvimu kartu jau pusantrų metų. Daug juokėmės, prisiminėm ką nuveikėm per praėjusį laiką ir vis kartojom, kad tikrai esam laimingi 🥰 Mašina sustojo aikštelėje priešais pilį greta Užutrakio dvaro. Kaip dabar atsimenu pro mašinos langą visas laukas nuklotas atrodė ne sniegu, o mažyčiais deimantais, kurie spindėjo mašinos šviesoje ❄️ Mano brangusis siūlo iššlipti ir pasivaikščioti, pasigrožėti ir nusiųsti šeimai nuotraukų. Tuo tarpu aš jam atsakau, kad na jau ne, labai šalta, viskas puikiai matosi ir iš mašinos ir šiaip nenoriu čia per tas pusnis braidyti 🤪Net menkiausio supratimo ar nuojautos neturėjau, kad sekundės pabaigoje priešais save išvysiu deimančiuką jau ant savo…

  • Koučingas

    #bent15puslapių

    #bent15puslapiu dėka per 10 dienų perkaičiau knygą👍. Man tai didžiulis džiaugsmas, nes skyriau daugiau laiko sau pailsėti! 🙏Skaitydama mačiau įvairiausias teatro vertas scenas, užuodžiai šimtus kvapų, keliavau po įvairiausius kampelius! 🏕Įsitikinau, kad tai vienas maloniausių ir prasmingiausių laiko praleidimo būdų! Ši knyga jau 12 lašelis šių metų knygų jūroje. Man tai tikrai jau visas ežeras, nes per pastaruosius metus to nebuvau padariusi. 👑 Esu laiminga, kad radau poilsio būdą, kuris man padeda atsitiesti po kasdienių isšūkių, nuovargio. Aš su knyga susidėlioju ir savo mintis, leisdama pasvajoti ir patirti tai, ko nebuvau patyrus. Išvysti tai, ko nebuvau išvydus, o svarbiausia sustoti ir leisti suprasti kas vyksta ten, kur istorija nutyli. 🛸Televizoriaus iškeitimas į šį lobyną mane turtina taip…

  • Apie meilę sau

    (Ne)vienintelė mama – kas tai?

    Klausimą,  kodėl savo rašomą puslapį ar Instagram vedu su (ne)vienintelemama pavadinimu, gaunu kaskart susipažinus su nauju žmogumi, ar pristatant save. Noriu šiandien, kad ši trumputė isgorija pasiektų ir Jus. 🧘‍♀️ Rašyti mėgau nuo vaikystės. Smagiausios būdavo literatūros ir istorijos pamokos. Kur daug veiksmo, personažų, taisyklingos kalbos ir datų. 🏆Gimus Leonardui kone metus kasdien stumdydama vežimą galvoju kuo aš galiu būti naudinga pasauliui? Pasauliui, kuris greitas, kitoniškas, o aš uždaryta mažame narvelyje dienas leidžiu ant sofos, grindų ar šaldama per pusnis stumdydama vežimą. Ir vieną dieną (net žinau kurioje mano vaikštinėjimo maršruto zonoje) toptelėjo mintis, kad aš galiu dalintis savo istorija su kitomis mamytėmis, moterimis, kurios gal neturėjo galimybės dalyvauti kursuose,…

  • Koučingas

    Sveikos, motinystės baimės?

    Kada paskutinį kartą jautei stiprią baimę? Aš paskutinį kartą ją jaučiau sekmadienį, situacijoje, kurioje daugiau atsirarsti nebenorėčiau. Vienoką ar kitokią baimę žmonėms jausti yra normalu, nes tai yra stimulas veikti. Jei jos nebūtų neaišku kuo viskas baigtųsi miške sutikus vilką. Šiandien aš apie baimes su kuriomis susiduria mamos. Jos prasideda prieš planuojant nėštumą, tada nėštumo ir gimdymo metu jos yra savo epopėjuje. Gimus vaikui baimė apskritai padvigubėja! Jam augant jos nemažėja, tik ji vis kitokia, o ir tu su ja imi ir susidraugauji. Mano baimės šiandien dažniausiai apie tai, kaip išleidus vaiką į darželį ar palikus su aukle, nenuvertinti savęs ir tikėti, kad aš vis tiek pati geriausia mama savo…

  • Apie meilę sau

    Tai nutiko per savaitę!

    Pastaroji savaitė tokia lyg pagal užsakymą. Net sunku suprasti, kad per savaitę tiek visko gali įvykti. Džiugi dalis, kad dar kartą įsitikinau, jog sunkumai skirti tam, kad pamatyčiau, kaip viskas yra gerai, ir kiek daug stiprybės turiu. Trečiadienį stipriai susirgo Leonardas. Pirmi antibiotikai, daug nežinios ir tikėjimas, kad viskas bus gerai. Per skubėjimą ir liūdesį aplankstyta mašina, iš rankų kritęs ir skilęs telefonas. Dvi dienos Pasaulinėje lyderystės konferencijoje, kur fiziškai buvau, bet mintimis tai vis į namus lėkdavau. Džiaugiuosi, kad gavau išbandyti naują amplua, nes tada ir mintys grįžo į salę. Salę, kurioje tūkstančiai žmonių girdėjo širdį atveriančius pranešimus ir iš ten išsinešė norą apšviesti dar nematytas vietas. Juk iš…

  • Auginu dvimetį

    Mano vaikas valgo viską

    Jei kada mus sutiksite mieste ar kokioje veikloje su Leonardu, nenustebkite, jei ponaitis prašys valgyti. Mūsų vaikas tikrai labai valgus vaikas. Tokiu jis tapo po pirmojo gimtadienio. Iki tol ilgai užtrukdavo, kol atrasdavom, kas jam skanu ir patinka. Dabar, kai viskas jau aišku ir žinoma, kas jam geriausia tinka – valgymas tampa malonumu visiems. Prie buvimo valgančiu vaiku labai prisidėjo knygoje atrasta mintis, kad vaikui užkandžių duoti nėra būtina, nebent užsiima aktyvia veikla. Taigi išbraukėm nereikalingus užkandžius! Tada atsirado aktyvios veiklos lauke ar būreliuose, po kurių ponaitis skanauja vaisius. Žinoma, jų taip pat svarbu nepadauginti, bet vienas kitas ne pro šalį. Dar vienas labai pasiteisinęs dalykas, kad vaikas valgytų kuo…

  • Maistas su meile

    Mūsų namų meilė – granola

    Ką valgysi pusryčiams? -aš klausiu Leonardo. Jis man atsako, jog sausų pusryčių. Ir taip jau gerus 4 mėnesius. Tad apie tą mūsų šeimos meilę, granolą, šiandien ir papasakosiu. Valgom pusryčiam, kartais ir vakarienei. Kai niekas nemato aš suvalgau ir prie kavos. Prigaminu nemažą kiekį sekmadienį, kad būtume sotūs. Kiekius dedu visada iš akies ir iš to ką turiu užkaupusi. Dažniausiai į ją keliauja: •maišelis avižinių dribsnių •graikiški ir lazdynų riešutai • moliūgų ir saulėgrąžų sėklos • linų sėmenys ir avižų selenos • stiklinė kokosų aliejaus • stiklinė medaus • druska, cinamonas. Visus birius produktus sudedu į didelį dubenį, sumaišau. Tada ant lengvos ugnies kaitinu medų, kokosų aliejų su visais prieskoniais.…

  • Koučingas

    Leidžiu gyvenimui vykti

    Vaikštau iš vieno kambario galo į kitą. Mintyse renku žodžius, kuriais namų tvarkytojai pasakysiu, kad man jos paslaugų nebereikia. Labai nesmagu tai pasakyti, nes žmogus vyresnio amžiaus, ir, žinoma, pinigų tikrai reikia. Susitikimas įvyksta, o pirmieji žodžiai: Airida, aš pas jus kitą savaitę nebeateisiu, nes sukaupiau norimą sumą pinigų. Šaltas žiemos vakaras, mano vyras kelionėje. Rašau sesei, kad reikia pagalbos nuvežant šunį į kirpyklą, nes aš su mažuoju tiesiog fiziškai to padaryt negaliu. 20 val. ji turi būti kirpykloje, o tai reiškia, kad šunį nuvežti gali, o parvešti jau ne. Leonardui tuo metu jau miego laikas. Šakės, nenuvešiu šuns, nors jam laaabai reikia kirptis. Pagalvojam, kad gal tai padaryti gali…

  • Auginu metinuką

    Pasakų pasaulis ir viskas apie jį

    Jonukas ir Grytutė nuo vaikystės man yra viena tų pasakų, kuri sukeldavo šimtus prieštaringų minčių. Dabar ją skaitau Leonardui ir suprantu, kokios reikalingos yra pasakos. Kalbu apie visas, tiek apie gražias, tiek apie baisesnes pasakas. Prieš keletą savaičių skaitydama apie pasakų vaikams naudą atradau, kad visos pasakos yra naudingos. Vaikai jas girdėdami išmoksta ir pradeda skirti, kas yra geras personažas, o kas blogas. Darant blogus dalykus, nutinka ne tokie geri dalykai. O tai skatina elgtis geriau, nes už gerą atsilyginama geru. Supratau ir tai, kad vaikai girdėdami, jog vilkui pjaunamas pilvas nemato visų suagusių žmonių įsivaizduojamų dalykų, jie tai mato tiesiog kaip dėžės atidarymą ir raudonkepuraitės su senele ištraukimą. Įvairios…

  • Maistas su meile

    Mūsų mėgstamiausias varškės apkepas

    Žmonės arba jį mėgsta, arba jo nekenčia. Vieniems jis vaikystės saldus prisiminimas, kitiems slogus darželį menantis sapnas. Taip, tikriausiai jau supratote, aš apie varškės apkepą. Mūsų šeima jį mėgsta ir sekmadienio vakarais jį kepu jau nuo tada, kad apsigyvenau kartu su būsimu vyru, o vaikelis dar tik planuose ateities gyveno. Vakar jį gamindama, pagalvojau, kad jis taip lengvai paruošiamas, jog galima jį gaminti ne tik sekmadienį, o ir paprastomis savaitės dienomis, nes tiek daug jo išeina, kad kelias dienas skanauti galima. Jam paruošti reikia: -12 šaukštų manų krupų -330 ml pieno -1 kg pusriebės varškės -6 kiaušiniai -9 kaukštai cukraus (aš dedu pusę paprasto, pusę nerafinuoto rudojo) Pirmiausia užpilu ir…