Minčių lietus. Taip, ir niekaip kitaip, nepavadinčiau šiandien savęs ištikusios būsenos. Po kelionės Lisabonoje, šį vakarą pasiekėme namus. Ir vos tik į juos įžengus kiekvienas atliekamas veiksmas prašosi būti aprašomas. Priešintis nenoriu, todėl guldau tai, kas šiandieną paverčia nuostabia dabartimi. Šį kartą trumpai, bet iš visos, visos širdies. Namai, turi kvapą. Mano namai ne išimtis, jie kvepia viskuo, pradedant alyvuotomis grindimis, pridedant židinio garais, na ir dar keptais obuoliais. Toks kvapas, na beveik toks (obuolius kepiau vėliau, nes tokį kvapą norėjau užuosti vakare įsisukus į pledą ir rašant tekstą) pasitiko mane šiandien grįžus namo. Ir to kvapo vedina turėjau nuostabų vakarą namuose. Kai net labai pavargusi, po 11 val. kelionės…
-
-
Pirmieji meilės ritualai
Pirmieji prisilietimai, pirmieji bučiniai į mažuosius skruostukus, pirmieji supimai ant rankų – tai Jūsų naujai kuriamos istorijos dalis, kurią gerai suderinus, skambės gražiausiomis gaidomis. To linkėdama, noriu pasidalinti mažomis natelėmis iš kurių susidėjo mūsų pirmieji mėnesiai kartu, kad jums ir jūsų vaikeliui kūdikystė būtų tarsi minkštas pūkų kamuoliukas. Pradėsiu nuo vieno internete aptiko straipsnio, kuris man buvo tarsi išsigelbėjimas po pirmosios bemiegės nakties namuose grįžus iš ligoninės. Turiu prisipažinti, kad šį straipsnį skaitydavau iki kokių trijų mėnesių, tai kelis kartus per mėnesį, kad pasižiūrėti, pasitikrinti, nusiraminti ir žinoti, kaip ten kas su tuo miegu turi būti. Nuoroda į straipsnį pridedu: https://www.samoningosmamos.lt/mamu-straipsnis/pirmuju-menesio-kudikio-miegas-auksiniai-patarimai-tevams/ Kalbant apie mūsų patirtį, tai su miegu problemų neturėjome gal…
-
Savaitgalio blynai
Kai iš vakaro jau lauki ryto, nes žinai, kad pusryčiams bus blynai ? Mūsų namai savaitgaliais kvepia būtent šių gražuolių kvapu. Anksčiau juos valgėme dviese, dabar valgome tryse ir tai mažasis Leonardas daro su didžiuliu džiaugsmu ? Dalinuosi receptu: • 2 kiaušiniai; • 1 bananas; • 1 indelis grūdėtos varškės (tinka ir kita turima varškė); • Apie 200 gr. maltų avižinių dribsnių; • ant šaukštelio galo pakabintų kepimo miltelių; • augalinio pieno (pagal poreikį, atsižvelgiant į tešlos konsistenciją). Viską išmaišome ir kepame keptuvėje be aliejaus. Iškepus gardiname kuo širdis geidžia – uogomis, klevų ar agavų sirupu, o gal tiesiog imti pirštais ir valgyti kaip vaikystėje! Skanaus ir šeimyniško savaitgalio ?
-
Keliaukime su vaikais! I dalis
Ruduo man visada kvepia kava ir cinamonu perpildytu obuoliu pyragu. Šis ruduo ne išimtis, tačiau dabar šiuo kvapu perpildytos kavinės, kuriose džiaugiuosi tik sau skirtomis akimirkomis. Tose akimirkose telpa tiek daug minčių, kad dalį jų guldau į tekstus, dalį jų iškalbu telefonu, o su kitomis tiesiog vaikštau auksinio rudens padengtais takais. Kartais taip reikia to šilto kašmyrinio megztinio prisilietimo, vėjo gairinamų žandų pojūčio, kad suprastum, kaip gera gyventi ir džiaugtis kiekviena diena. Šiandien džiaugiuosi dar ir tuo, kad rašydama šį tekstą pasiruošiu artėjančiai kelionei į Lisaboną ir Algarvę, o tuo pačiu pakeliausiu prisiminimais į saulėtąją Turkiją. Kaip jau supratote, padėsiu jums teisingai susikrauti lagaminą į keliones su mažyliais iki metų,…
-
Naujagimio priežiūros A.B.C.
Vos tik išgirdus pirmąjį vaikelio pasisveikinimą su pasauliu daugelį mamų užplūsta jausmas, negi tikrai tai įvyko ir jau dabar reikės tą gležną mažyti imti į rankas, vystyti, prausti, kirpti nagučius ir pan. Džiaugsmas persipina su baime. Turiu pasakyti, kad naujagimio priežiūra man buvo ta sritis, kur atrodė, kad žinių nulis, baimės akys didelės, rankos dreba ir tikrai nežinau nuo ko pradėti. Ačiū čia vėl tariu savo vyrui, kuris pirmąsias savaites daugelį priežiūros dalykų atliko pats ir taip tvirtai ir užtikrintai, kad tikiuosi, jog šį pavyzdį pasiėmė ir Leonardas bei pritaikys savo vaikams. Aš buvau ta stebėtoja iš šalies, su užrašais lakstanti iš paskos ir šimtus kartų skaitanti iš savo lapų,…
-
To stebuklingo pieno paslaptys
Dar net negimus mažajam pasaulio piliečiui aplinkiniai ima klausinėti, kiek laiko planuoji ir ruošiesi maitinti. Hm, geras klausimas galvodavau ir net truputi palūkuriavus imdavau galvoti, nagi tikrai, kiek aš pasiryžusi maitinti vaiką. Na gerai, pusę metų, o vėliau žiūrėsiu. Na, o visgi gal iki metų. Na, bet dar geriau pagalvojus, kaip dievas duos ir kaip vaikas norės. Tokie ir panašūs atsakymai sklisdavo iš mano lūpų. Dabar jie skamba taip nepamatuotai ir tik dabar suprantu, kad ankstesnieji atsakymai prilygo barmeno pokalbiams su įkaušusiais piliečiais apie kelionę į mėnulį. Ši maitinimo kelionė gal ne kelionė į mėnulį, gal greičiau kelionė į mėnulį meilės burbule. Tai neįkainojama patirtis, kuri dažnai būna pilna skausmo,…
