Kalendoriaus skirtukas stabtelėjęs ant karščiausio vasaros mėnesio. Termometro stulpelis sustojęs ties 15 laipsnių padala. Iki rudenėjančio miesto šurmulio liko 7 savaitės. 7 savaitės, kurios gali būti tokios apie kurias svajojam tyliais ir baltais žiemos vakarais. Manieji žiemos vakarai dažnai nukelia mane į vaikystę. Vaikystę, kurioje diena tęsėsi tiek, kiek dabar trunka savaitė. Savaitė ten buvo lygi mėnesiui, o visa vasara buvo tokia spalvota, pilna įspūdžių, juoko, kad atrodo ir visas 365 dienas sutalpintum. O kokia šiuo metu mūsų vasara? Gal ne tik vasara, bet daugelis kasdienybės dienų. Stabtelėjus imi ir supranti, kad didžiąją savo laiko dalį esi skubėjime, galvojime, planavime, kartėlyje, pyktyje, širdgėloje, ne meilėje sau, kaltinimuose, gėdoje, kaltėje. Tęsti dar tikrai…