Kada paskutinį kartą jautei stiprią baimę? Aš paskutinį kartą ją jaučiau sekmadienį, situacijoje, kurioje daugiau atsirarsti nebenorėčiau. Vienoką ar kitokią baimę žmonėms jausti yra normalu, nes tai yra stimulas veikti. Jei jos nebūtų neaišku kuo viskas baigtųsi miške sutikus vilką. Šiandien aš apie baimes su kuriomis susiduria mamos. Jos prasideda prieš planuojant nėštumą, tada nėštumo ir gimdymo metu jos yra savo epopėjuje. Gimus vaikui baimė apskritai padvigubėja! Jam augant jos nemažėja, tik ji vis kitokia, o ir tu su ja imi ir susidraugauji. Mano baimės šiandien dažniausiai apie tai, kaip išleidus vaiką į darželį ar palikus su aukle, nenuvertinti savęs ir tikėti, kad aš vis tiek pati geriausia mama savo…
-
-
Tai nutiko per savaitę!
Pastaroji savaitė tokia lyg pagal užsakymą. Net sunku suprasti, kad per savaitę tiek visko gali įvykti. Džiugi dalis, kad dar kartą įsitikinau, jog sunkumai skirti tam, kad pamatyčiau, kaip viskas yra gerai, ir kiek daug stiprybės turiu. Trečiadienį stipriai susirgo Leonardas. Pirmi antibiotikai, daug nežinios ir tikėjimas, kad viskas bus gerai. Per skubėjimą ir liūdesį aplankstyta mašina, iš rankų kritęs ir skilęs telefonas. Dvi dienos Pasaulinėje lyderystės konferencijoje, kur fiziškai buvau, bet mintimis tai vis į namus lėkdavau. Džiaugiuosi, kad gavau išbandyti naują amplua, nes tada ir mintys grįžo į salę. Salę, kurioje tūkstančiai žmonių girdėjo širdį atveriančius pranešimus ir iš ten išsinešė norą apšviesti dar nematytas vietas. Juk iš…
-
Mano vaikas valgo viską
Jei kada mus sutiksite mieste ar kokioje veikloje su Leonardu, nenustebkite, jei ponaitis prašys valgyti. Mūsų vaikas tikrai labai valgus vaikas. Tokiu jis tapo po pirmojo gimtadienio. Iki tol ilgai užtrukdavo, kol atrasdavom, kas jam skanu ir patinka. Dabar, kai viskas jau aišku ir žinoma, kas jam geriausia tinka – valgymas tampa malonumu visiems. Prie buvimo valgančiu vaiku labai prisidėjo knygoje atrasta mintis, kad vaikui užkandžių duoti nėra būtina, nebent užsiima aktyvia veikla. Taigi išbraukėm nereikalingus užkandžius! Tada atsirado aktyvios veiklos lauke ar būreliuose, po kurių ponaitis skanauja vaisius. Žinoma, jų taip pat svarbu nepadauginti, bet vienas kitas ne pro šalį. Dar vienas labai pasiteisinęs dalykas, kad vaikas valgytų kuo…
-
Mūsų namų meilė – granola
Ką valgysi pusryčiams? -aš klausiu Leonardo. Jis man atsako, jog sausų pusryčių. Ir taip jau gerus 4 mėnesius. Tad apie tą mūsų šeimos meilę, granolą, šiandien ir papasakosiu. Valgom pusryčiam, kartais ir vakarienei. Kai niekas nemato aš suvalgau ir prie kavos. Prigaminu nemažą kiekį sekmadienį, kad būtume sotūs. Kiekius dedu visada iš akies ir iš to ką turiu užkaupusi. Dažniausiai į ją keliauja: •maišelis avižinių dribsnių •graikiški ir lazdynų riešutai • moliūgų ir saulėgrąžų sėklos • linų sėmenys ir avižų selenos • stiklinė kokosų aliejaus • stiklinė medaus • druska, cinamonas. Visus birius produktus sudedu į didelį dubenį, sumaišau. Tada ant lengvos ugnies kaitinu medų, kokosų aliejų su visais prieskoniais.…
-
Leidžiu gyvenimui vykti
Vaikštau iš vieno kambario galo į kitą. Mintyse renku žodžius, kuriais namų tvarkytojai pasakysiu, kad man jos paslaugų nebereikia. Labai nesmagu tai pasakyti, nes žmogus vyresnio amžiaus, ir, žinoma, pinigų tikrai reikia. Susitikimas įvyksta, o pirmieji žodžiai: Airida, aš pas jus kitą savaitę nebeateisiu, nes sukaupiau norimą sumą pinigų. Šaltas žiemos vakaras, mano vyras kelionėje. Rašau sesei, kad reikia pagalbos nuvežant šunį į kirpyklą, nes aš su mažuoju tiesiog fiziškai to padaryt negaliu. 20 val. ji turi būti kirpykloje, o tai reiškia, kad šunį nuvežti gali, o parvešti jau ne. Leonardui tuo metu jau miego laikas. Šakės, nenuvešiu šuns, nors jam laaabai reikia kirptis. Pagalvojam, kad gal tai padaryti gali…
