2009 m. rugsėjis. Vilnius. Didlaukio gatvės bendrabutis. Ten, prieš beveik dešimtmetį prasidėjo mano kelionė link sąmoningo maitinimosi ir savo organizmo pažinimo. Minėtą rugsėjį atvykau į Vilnių studijuoti ir kartu su savimi atsivežiau pakeleivį, kuris mane lydėjo nuo vaikystės – antsvorį. Nauja aplinka, nauji žmonės ir naujas gyvenimo etapas buvo puiki proga pradėti domėtis tuo, ką dedu į burną. Buvo akivaizdu, kad maistas, kurį valgau nėra tinkamai suderintas, medžiagų apykaita sulėtėjusi, o ir jausmas, kad esu alkana ir galiu valgyti, kaip medkirtys mane lydėjo taip pat kone dešimtmetį.
Dalinuosi nuotrauka iš išleistuvių vakarėlio, kurio metu svėriau apie 70 kg. Atrodo, kad skaičius nėra toks didelis, tačiau mano ūgis tik 161 cm. Tos ir kitos to meto nuotraukos privertė sustoti ir panirti į visagalį internetą ieškoti informacijos, kaip subalansuoti mitybą, numesti svorio ir jaustis sočiai ne tik po šeimyninės picos, bet ir po gabalėlio mėsos su daržovėmis.
Taigi prasidėjo kelionė, kuri trunka iki šiol. Taip, Leonardo maitinimo laikotarpiu, ši kelionė buvo su daugiau klystkelių, nes aš lAAAAbai norėjau miltinių patiekalų ir leidau sau tai valgyti, už tai savęs neteisdama, nes žinau, kad meilė sau prasideda nuo atlaidumo.
Mamos, apie viską nuo pradžių. Šiais principais daugiau mažiau vadovaujuosi iki šiol, žinoma, būna įvairių paslydimų, bet kaip sakau, mylėti save norisi kasdien, todėl suprantu, kad atradusi mitybą, kuri man tinka ir patinka su ja ir noriu gyventi.
- Įvedžiau į savo mitybą pusryčius, kurių metu valgydavau grūdines košes (avižes, grikius ar pan.). Dažnai pusryčiams renkuosi namuose gamintą granolą su avižų pienu ar duonos riekę su avokadu.
- Pietų metų valgau mėsą arba žuvį su daržovėmis. Bulvių, ryžių ar kitų kruopų su mėsa nevalgydavau ir nevalgau iki šiol. Savo racione sumažinau ir kiaulienos kiekį, ji pasitaikydavo, kai svečiuodavomės pas tėvus.
- Kartą ar kelis per savaitę nevalgau mėsos produktų, tą dieną užpildau daržovėmis ar kruopomis.
- Kartą per savaitę laikausi iškrovos dienos.y. valgau obuolius arba geriu įvairius skysčius, kefyras, pasukos ar žalieji kokteiliai.
- Atsisakiau perdirbtų mėsos gaminių ir visų kitų pusfabrikačių.
- Atsisakiau visų padažų, juos keičiu pvz. Namuose gamintais humusu, gvakamole, ar naminiu pomidorų padažu.
- Visiškai atsisakiau miltinių patiekalų. Makaronus naudojau kukurūzų ar ryžių miltų pagrindu pagamintus.
- Vakarienei valgau varškę, jogurtą, salotas, kiaušinius ar kruopų košes su daržovėmis.
- Dienos plane atsirado priminimas apie užkandžių svarbą.y. tarp pusryčių ir pietų užkandžiui vaisius arba riešutai, bei tarp pietų ir vakarienės – užkandis.
- Atsirado įprotis gerti vandenį. Rytą pradedu su stikline kambario temperatūros vandens, o dar smagiau pradėti rytą nuo stiklinės vandens ir ją gerti atsitūpus. Tai pažadina visą organizmą ir gerina medžiagų apykaitą. Vandens gėrimo įpročiui skatinti padeda turima gerti, kuri visur ir visada su manimi, kad reikiamas kiekis vandens dienos eigoje būtų išgertas.
- Vakarienę valdau likus 3-4 valandoms iki miego. Tai leidžia nakties metu organizmui pailsėti ir ryte energijai naudoti riebalus. Toks tarpsnis sukuria 12-16 val. tarpą tarp vakarienė ir pusryčių.
- Miego rėžimas. Kas reiškia, kad einu miegoti ir keliuosi panašiu metu, o tai leidžia ir dienos metu valgyti visus kartus panašiu metu. Žinoma, turint mažąjį Leonardą miegojimo sritis pasikeitė, tačiau pamažu sugrįžtu į savo rutiną.
- 5 valgymai per dieną. Kaip ir minėjau 3 pagrindiniai valgiai ir du užkandžiai į tarpus.
- Myliu save ir tai vis kartoju sau. Tai mantra, kuri padeda į savo atvaizdą veidrodyje žiūrėti su pagarba ir didžiuliu dėkingumu.
Ir tai yra viskas, kas be jokių dietų ir organizmo alinimo padėjo atsikratyti 20 kg. Šie kilogramai paliko mane lygiai per 9 mėnesius, po kurių gatvėje su manimi pažįstami žmonės nesisveikindavo, nes nepažindavo, o tėvai ir artimieji sveikindavo su nuostabiais pokyčiais, kurie mane prikėlė naujam gyvenimui ir pakedeno sparnus skrydžiui į pasaulį. Ši nuotrauka daryta 2010 m. gegužę, kai toks maitinimasis buvo tapęs mano įpročiu.
O tai mano nuotrauka dabar, kuri kviečia mane naujus metus pradėti su nauju iššūkiu, kad po nėštumo likę kilogramai mane paliktų.
28 dienų iššūkis. Jis toks, nes sausio 31 d. rytą noriu, kad svarstyklės rodytų svorį, kuris su manim buvo kone 10 metų. O tikslas toks tam, kad nepaskęsčiau kasdienėje rutinoje, kuri turint mažą vaiką namuose tapo pripildyta saldumynais, bandelėmis, makaronais su mėsa ar kalnu ledų su pica, nes laiko tikram gaminimui neberasdavau. Tad nauji metai puikus laikas įgyvendinti tai, kam ruošiausi ir kas man svarbu. Jei galiu aš, gali ir Tu.
Pagrindinės šio iššūkio taisyklės:
- Jokio cukraus;
- Jokių baltųjų miltų patiekalų;
- Jokio alkoholio;
- Tarp vakarienės ir miego ne mažiau 3 val.
- 5 valgymai, iš kurių trys pagrindiniai ir du užkandžiai (riešutai, sėklos, vaisiai);
- Ne mažiau kaip 1,5 l vandens;
- “Plank” pratimo darymas – nuo 20 s iki 4 minučių. Tai vadinamas lentos iššūkis, kurį galite rasti internete, kur bu nurodyta, kiek laiko kasdien turite išsilaikyti.
- Miegojimo rėžimas. Einu miegoti ir keliuosi tuo pat metu.
Tai aštuntukas, kuris mane lydės šias dienas, kad tikslas būtų pasiektas ir pasiekusi norimą svorį visu 100 proc. sugrįžčiau prie savo auksinių taisyklių, kurių dėka jaučiuosi pasitikinti savimi ir labai labai laiminga. Kviečiu jungtis visus ir visas, kas šį tikslą užsirašėte 2019 m. įgyvendinimui, kadangi norint pokyčio reikia veikti. Veikime kartu, nes drauge lengviau, todėl kviečiu dalintis receptais ir pasiekimais viena su kita, kad būtume geriausios savo versijos.
(Ne)vienintelė mama Airida
