Kaip prisijaukinti sportą, kai manai, kad jo nemėgsti?
Ėjo 2020 metų pavasaris. Lietuva ir pasaulis išgyvena pandemiją ir gyvenam laikotarpiu, kurio pastarosios 3-4 kartos nėra regėjusios
Kaip ir rašiau ankstesniame įraše savaitės pradžia buvo be galo sunki emociškai. Neigti, kad dabar jau viskas rožiniais drugeliais skraido, tai negaliu. Naktimis košmarai aplanko, vadinasi pasamonė nerimauja
Ištrina FB programėlė ramybės tikrai suteikia daugiau, nes laiką, kuris atėmė jėgas ir sėjo baimę, paskyriau sportui.
5 mankštos šią savaitę. Taip, kas mane pažįsta ir žino, kad nuo sporto dažniausiai bėgdavau, aš nemeluoju, 5 treniruotės. Dar mokyklos laikais fizinio lavinimas buvo dažniau pateisinimo lapeliu teptas, nei bėgtas. Neturiu ko slėpti, aš šokdama į tolį nepasiekdavau nei dvejetui būtinos ribos Kai pagalvoji, kokia mistinė lentelė, kurią kiekvienas turi atitikti. Ir aš jos neatitikau, todėl įtikinau save, kad esu visiškai nesportiška ir niekada niekada nesportuosiu, nes tai ne man. Turi ir tu tokios patirties?
Su tokia mintimi, kad esu “lūzerė” ant sproto gyvenau kokius 10-15 metų. Tada artėjo vestuvės ir noras nuotraukose atrodyti taip, kaip noriu, buvo puikus stimulas sportui. Vadinasi, atrasti stimulą, tą apsidovanojimą, kurį sau už tai skirtai visada padeda!
Sportavau keletą kartų per savaitę, keldavausi ansti rytais ir sportuodavau. Buvo puikus laikas, nuostabus treneris, rezultatai matomi! Džiugino tai, kad nėra jokių lentelių, kreivių, kurias turiu atitikti. Dirbdama su treneriu nemačiau kitų sportuojančių žvilgsnių, kurių visada bijojau. Galvojau, kad jie žiūrės į mane ir sakys, na ta tai nieko negeba, o silpna kokia. Atsiriboti nuo aplinkinių nuomėnės tiesiog būtina. Nebus akimirkos, kad visiems pasaulio žmonėms tavo figūra, greitis, tempas, išlenkimai, apvalumai, tiks ir patiks. Ką tai reiškia, apsirenk, kaip nori, elkis, kaip gali tai akimirkai ir daryt tai dėl savęs. Tik dėl savęs!!!
Dėl savęs sportuojam mes visos, bet ar tikrai?Svarbu rasti tikrąjį atsakymą. Kas man svarbu, ko iš tikro noriu, koks mano siektinas tikslas, kokio rezultato noriu. Nėštumo metu norėjau, kad vaikas augtų sveikas, aš pratempčiau reikiamus raumenis ir gebėčiau pagimdyti lengviau. Po nėštumo vėl buvau sporte, nes žinojau, kad noriu sustiprėti!
⠀
Bet va pastaruosius pusantrų metų tų durų neatidariau. Tenka prisipažinti, planuoklyje susirasti trenerį ir pradėti sportuoti buvo rašoma kas mėnesį. Rezultatas = nulis. Absoliučiai nieko dėl to nepadariau.
⠀
Kol vieną dieną, vartant vaikystės nuotraukas aš atradau TĄ nuotrauką. Aš joje rodau savo lankstumą. Juo stebinau visus aplink. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad visai man ne jėgos treniruotės, greičio ar ištvermės yra tinkamos. Atrasti tai, kas kūnui yra labiausiai tinkama ir priimtina. Greitis, jėga, tempinas, lankstumas ir t.t. Pagal tuos kriterijus atrask tas sporto veiklas, kuriose pilnai galėtum išskleisti savo potencialą ir visada jaustum norą dar ir dar tai daryti ir jaustis, kad esi tame, kur širdis dainuoja!
⠀
To jausmo vedina atėjau į oro jogą. Laiminga gal per silpnai pasakyta. Aš skraidžiau. Skraidžiau tiesiogine prasme ir treniruotėje ir po jos. Susikoncentravimas, ramybė, kantrybė, lankstumas, baimės įveikimas, pasitenkinimas. Va tokie jausmai lankėsi ir lankosi iki šiol.
⠀
O dabar 5 treniruotės namuose! Ūpo nenumušė nei ant galvos sėdintis vaikas, nei tai, kad treniruotė online, nei tai, kad viena ranka maišiau kepamą granolą, kita ranka jau buvau vedama į WC Veikos tiek, kad sportui laiko nėra, nors iš tikro jo per akis ir.Visos problemos, bėdos, vargai, kliūtys, kurių dėka išsisukam iš sporto yra mūsų “gelbėtojai”. Kai garsiai įsivardini, kas trukdo ir randi būdą, kuris gali tai išspręsti imi ir darai! Svarbu priminti sau, kad neturi būti tobulai, idealiai ar nepriekaištingai. Svarbu, kad apskritai tai vyksta ir būk už tai dėkinga!
⠀
Aš dėkoju sau, kad išdrįsau ir atradau tai, kas man padeda stabilizuoti save, savo mintis, atrasti šerdį ir taip, dabar visai nesvarbu, kad nesportavau, kaltės nėra aš kuriu ateitį!
(Ne)vienintelė mama Airida
