Dar prieš vaiko gimimą lankiausi žindymo kursuose, kurie man labai patiko ir suteikė daug naudingos, ir visiškai man naujos informacijos. Viena iš tokių žinių buvo tai, kad neskubėti pirmosiomis dienomis duoti vaikui čiulptuką. Šio pasiūlymo esmė, kad vaikas išmoktų taisyklingai žįsti krūtį ir pajutęs norą valgyti galėtų apie tai pranešti.
Man tai atrodo ir atrodė protinga, todėl tik mėnesio amžiaus Leonardui jį pasiūliau. Turbūt būčiau ir nedavus jo visai, bet Leonardas nuo pat gimimo nelabai draugavo ir draugauja su miegu, tad tai buvo mini išsigelbėjimas man! Buvau tapusi gyvu čiultptuku. Dienotvarkė atrodė maždaug taip: 1 val. maitinimas, 15 min. veiksmo kažkur, 30 min-45 min. migdymo procedūra ir 30 min. miegas. Tad galvojau, kad čiulptukas padės. Na, pasirodo, ne visai, bet kai paaugėjo tikrai užmigti, nusiraminti buvo lengviau!
✅Labai geras ir pasiteisinęs dalykas buvo tai, kad dienos metu čiulptuko jam niekada nedaviau. Tai buvo tik miego metu naudojamas atributas. Gal tai prisidėjo ir prie ankstyvesnio kalbėjimo. Nežinau, bet tokią prielaidą darau, kadangi niekada lauke, namuose, čiulptuko burnoje nebūdavo. Išskyrus miegą!
☑️Atsisveikinimo labai bijojau pati, nes galvojau, o Dievai, dabar naktimis nebiegosim. Buvo nusistovėjusi praktika, kad jis miegą naktį su čiulptuku, pats įsideda jį, jei iškrenta, o jei neranda, aš jam padedu, ir miegame toliau. Tad nuoširdžiai sakau, bijojau ir atidėliojau tai ilgai!
🟢Kai Leonardui buvo beveik 2 metai, supratau, kad atėjo metas palikti čiulptuką, nes jis man jau atrodė toks didelis berniukas, gebantis kuo puikiausiai užmigti ir su kitais ritualais. Ilgas ilgas pasakų skaitymas, su pokalbiais, pasakomis apie keliones, laikymosi už rankos! Vidinė mano būsena sakė, kad jis. o labiausiai aš, esame pasirengę atsisveikinimui!
🟢Vaikai absoliučiai jaučia tėvų nuotaiką, nes vos po kelių dienų mano vaikas atbėgo į virtuvę, atsidarė šiukšliadėžę ir išmetė čiulptuką. Pasakė, kad senas ir kažkas jam negerai. Tada dar galvojau, kad gal nepabaiga ir pasidėjau jį giliai į spintos tamsumą. Nors širdimi jaučiau, kad turiu būt stipri ir nepasiduoti bet kokiam spaudimui.
🔴Pirmasis migdymas be čiultuko prasidėjo nuo didžiulio poreikio ir ieškojimo. Peržiūrėjome, kur buvo išmesta, neradome. Tada papasakojau, kad išnešėm šiukšles ir nebėra. Prašė duoti kitą, aprodžiau, kad namuose nėra. Derėjosi, kad tėtis nupirktų, bet sutarėme, kad galime miegoti ir be jo. Būtą keletą prabudimų naktį su paklausimu ir prašymu, bet aš atsakiau, kad nebeturime, daviau gurkšnį vandens ir viskas!!! Taip praėjo ir kelios dienos. Klausimų, prašymų buvo, bet jokios isterijos, verksmo, gal truputis nepasitenkinimo. Išlikau savame apsisprendime ir po geros savaitės supratau, kad tai padarėme!
✅Svarbiausia būti pasiruošus pačiai! Jei pati abejoji bet kuriuo sprendimu, neįmanoma, kad juo patikėtų tas mažas stebuklėlis, kuris jaučia viską dar taip tyrai ir neužterštai ❤️ Džiaugiuosi, kad lygiai taip pat buvo ir su sauskelnėmis! Aišku “neplanuotų” situacijų ir kantrybės šioje vietoje prireikė 199 kart daugiau, bet tai pavyko tik tada, kai aš buvau pasirengusi!
