Dar prieš vaiko gimimą lankiausi žindymo kursuose, kurie man labai patiko ir suteikė daug naudingos, ir visiškai man naujos informacijos. Viena iš tokių žinių buvo tai, kad neskubėti pirmosiomis dienomis duoti vaikui čiulptuką. Šio pasiūlymo esmė, kad vaikas išmoktų taisyklingai žįsti krūtį ir pajutęs norą valgyti galėtų apie tai pranešti.  Man tai atrodo ir atrodė protinga, todėl tik mėnesio amžiaus Leonardui jį pasiūliau. Turbūt būčiau ir nedavus jo visai, bet Leonardas nuo pat gimimo nelabai draugavo ir draugauja su miegu, tad tai buvo mini išsigelbėjimas man! Buvau tapusi gyvu čiultptuku. Dienotvarkė atrodė maždaug taip: 1 val. maitinimas, 15 min. veiksmo kažkur, 30 min-45 min. migdymo procedūra ir 30 min. miegas.…

Jei kada mus sutiksite mieste ar kokioje veikloje su Leonardu, nenustebkite, jei ponaitis prašys valgyti. Mūsų vaikas tikrai labai valgus vaikas. Tokiu jis tapo po pirmojo gimtadienio. Iki tol ilgai užtrukdavo, kol atrasdavom, kas jam skanu ir patinka. Dabar, kai viskas jau aišku ir žinoma, kas jam geriausia tinka – valgymas tampa malonumu visiems. Prie buvimo valgančiu vaiku labai prisidėjo knygoje atrasta mintis, kad vaikui užkandžių duoti nėra būtina, nebent užsiima aktyvia veikla. Taigi išbraukėm nereikalingus užkandžius! Tada atsirado aktyvios veiklos lauke ar būreliuose, po kurių ponaitis skanauja vaisius. Žinoma, jų taip pat svarbu nepadauginti, bet vienas kitas ne pro šalį. Dar vienas labai pasiteisinęs dalykas, kad vaikas valgytų kuo…