Per šias kelias karantino dienas pastebėjau, kad mano baimės atgijo
Užvakar diena, apskritai, buvo tragiškai sunki. Buvau liūdna, nelaminga, galvoje tik juodos mintys. Atrodo nieko nebegaliu numatyti, planuoti, o baimės akys tokios didelės.
Atėjus nakties metui, kai namuose buvo ramu, nurimau ir aš. Gal ir jūs atrasti sau tinkamų sprendimų.
Paklausiau savęs, ko iš tikro bijau. Įsivardinau viską, kas neramino. Šeimos sveikata, artimieji ir jų jausmai, darbinės veiklos, finansai ir t.t. ir t.t.
Baimės akys didelės, bet juk aš nežinau kaip bus. Kam save apkrauti tuo, ko kontroliuoti negaliu. Iš tikro, nežinodama kaip bus, o tik įsivaizduodama aš piešiu tik juodais dažais. O kiek spalvotų dažų/galimybių neišnaudota? Tūkstančiai!
Kontrolės nebuvimas gali varginti. Bet tik pačioje pradžioje, po to jis išlaisvina. Tai galimybė veikti dienos ritme. Kasdien surasti dienos prasmę, ją įgyvendinti, ja pasidžiaugti ir visai šeimai dovanoti tik geriausias emocijas.
Veiklų susirašymas, ką noriu nuveikti! Netikėtai atsirado trenerė su savo online treniruotėmis, įdomių, negamintų patiekalų degustacijos, sąmoningas buvimas gamtoje, aktyvus mokomasis laikas su vaiku. Norisi tik imti išbandyti viską, kas tą dieną šauna į galvą.
Nutariau kasdien skirti laiko sau mielai veiklai, rašymui, skaitymui, tvarkai namuose. Viskas tame laike apie mane be jokių įsipareigojimų.
Sutariau su savimi, kad jei norėsiu liūdėti, verkti, pykti, jaustis neramiai, įsitempusi ar pan. aš leisiu tam jausmui ateiti ir pabūti. Jis turi išbūti, kad po to jausčiausi gerai. Nenoriu užspausti to, kas po to gali išsiveržti didžiuliu ugnikalniu. Laikas, kurį leisiu jausmui bujoti, bus konstruktyvus, t.y. su užrašais, kad nieko nereikalingo neliktų galvoje.
Atrasti kasdienoje savo meditaciją! Ar tai vaikščiojimas gamtoje, maisto gaminimas, piešimas, šokis, rašymas. Viskas tinka, kas nukelia mintis nuo kasdienės rutinos. Veikla, kurioje viskas dingsta, o lieka tik jausmas, kaip gera, kad esu ir galiu tai daryti!
Nutariau atsiriboti nuo per didelio neigiamos ir paniką siejančios informacijos kiekis. Svarbiausia informacija bet kuriuo atveju mane pasieks, tad facebook programėlės mano telefone neliko. Ten mano akiai ir širdžiai per daug visko!
Svarbiausia sau priminti, kad viskas praeina! Ir ši neapibrėžtumo situacija praeis. O mūsų visų atlikti darbai, leis šiai filmo scenarijaus vertai gyvenimo daliai, praeiti geriausiu būdu! Aš tuo tikiu, kviečiu ir tau tuo tikėti, nes visatai norisi mūsų bendrystės!
Gyvenam laikotarpyje apie kurį rašys mūsų vaikų istorijos knygos. Tad galvoju, kaip jūs jame gyvenate? Kokie jausmai? Įsivardinkite tai, palengvės, garantuoju
