Mintyse iškyla kokie 2001-ieji. Sekmadienio rytas tėvų namuose. Mes su sese galime miegoti tiek, kiek norime, tačiau ji mažoji, tad žadina mane gerokai prieš 8 ryto.
Jausmas, kad aš tik ką tik atsiguliau, o ji sako, kad puikus metas keliauti pusryčiauti
Ji juk mažoji, tad prieštaravimams čia vietos nėra. Ropščiamės iš lovos ir keliaujam į virtuvę iš kurios jau sklinda kavos kvapas ir tėvų balsai
Sėdame prie stalo ir kaip dabar matau ant stalo gulintį batoną, kurį ima tėtis ir tepa su Delma margarinu. Naujienų naujiena, o skonis. Net dabar burnoje atgimsta to dieviško tėčio rankomis tepto sumuštinio su naminiu vyniotiniu ir šviežiais agurkais skonis Mama pliko juodą Dilmah arbatą į kurią bent pusė šaukštelio cukraus privalu.
Sekmadienio pusryčiams baigiantis namus pripildo Gustavo enciklopedija, o kartu su ja ir tolimesnis dienos planų aptarimas. Kada važiuosime pas senelius, kada paruošti pamokas, ką valgysime pietums, o kur dar sekmadienio maudynės ir pieniška makaronų sriuba po jų
Šiandien tai svajonių diena! O tada diena pilna klausimų, nerimo ir tinginio. Tinginio ruošti namų darbus, noro žiūrėti televizorių ir būti lauke kiek galima ilgiau Problemų problema tada buvo valgyti karbonadą su sūriu ar su sūriu ir grybais! Iki pat dabar man nėra skanesnio pietų varianto nei karbonadas su sūrio ir grybų padažu, žinoma burokėlių salotos čia privalomos!
Dabar prabėgus kone 20 metų mintimis sugrįžti į tuos vaikystės namus gera ir jauku! Nuostabu, kad kvapai, skoniai gali mums paversti tais, kurie keliauja laiku
O kartu su ta kelione supranti, kad ir savo namuose norisi kurti emociją, mielumą, jaukumą, skonį ir kvapą! Nes tai yra tie burtažodžiai, kurie net tamsiausią naktį paverčia geriausiu sekmadienio rytmečiu! Vis tik ne žaislai ar rūbai kuria ryšį su artimaisiais, o paprasčiausi nieko nekainuojantys vertybiniai pamatai: pagarba, atsidavimas, rūpestis, dalinimasis, atjauta, meilė ir buvimas vienas šalia kito
(Ne)vienintelemama Airida
