Tik pas mus namie virė ir verda ne pelytė, o mamytė arba tėvelis. Ir tas košytes verdam jau nuo 6 mėnesių amžiaus, todėl patirties prikaupėm, receptų išbandėm daugybę, skonius pažįstam įvairius, tad šiandien jau galim apie tai ir papasakoti.
6-12 mėnesių:
Leonardo primaitinti neskubėjau ir tikrai esu iš tų žmonių, kurie tiki ir pasikliauja profesionalais. Mūsų mažojo princo gydytoja Solveiga iš klinikos Pagalbos mažyliui yra tas žmogus, kuriuo aš pasitikiu ir klausiu bei klausau jos patarimų. Žinoma, viską pasveriu ir pamatuoju su motiniška liniuote, bet bent jau turiu gaires, kuriose galiu varijuoti.
Tad primaitinimą pradėjau nuo moliūgo, kurį daviau dienos metu. Pradžia buvo tikras susipažinimas, kurį Leonardas atliko su didžiuliu pasimėgavimu. Po vieną, po vieną šaukštelį, o po savaitės jau suvalgydavo ir apie 100 ml. su trupučiu. Žinoma, po šio skanėsto sekdavo ir mamos pienelis, tačiau, kai jau buvau įvedus nemažai kitų daržovių ir jis pilnai pavalgydavo, bei atsigerdavo vandenuko, savo pieno pietų metu nebesiūlydavau. Palaipsniui įvedžiau prie moliūgo ir kitas daržoves, tokias kaip morka, bulvė, saldi bulvė, brokolis, cukinija. Po to sekė, kad 7 mėn. atsirado ir rytinės grūdinės košytės. Turiu pasakyti, kad taupydama savo laiką, visada pirkau Mamuko košytes, ir nė karto neteko jomis nusivilti. Jos ekologiškos, lietuviškos ir tikrai puikus pasirinkimas, kad vaikas galėtų išbandyti įvairiausių ir skirtingų kruopų skonius. Keletą mėnesių kruopas ryte ir vakare Leonardas valgydavo vienas, o vasaros sezono metu pradėjau jas gardini uogomis ar avokadais. Gaila, bet Leonardas turi didžiulę alergiją avietėms, braškėms, visiems citrusiniams vaisiams, tad jų teko ir tenka riboti, todėl košes dažnai gardinu avokadu, bananu ar mango tyrele.
Noriu grįžti prie dienos metu ruošiamų daržovienių, kurias nuo beveik 8 mėnesio pradėjau papildyti mėsyte. Pradžioje susipažinome su triušiena, tačiau Leonardui iki šiol ši mėsa nėra mėgstama. Tai pamačiusi, perėjau prie veršienos, jautienos, kalakutienos, kartais naminės vištienos. Turiu pasakyti, kad veršiena ir triušienos kepenėles yra mėgstamiausia Leonardo mėsa. Primaitinimo pradžioje mėsytę virdavau apie valandą laiko, maždaug po 100 gr., kad turėčiau dviem dienoms. Kol mėsytė virdavo, šalia į AVENT garpuodį įdėdavau pasirinktas daržoves. Joms išvirus į vidų įdėdavau per pusę padalintą mėsytės gabaliuką ir viską sumaldavau iki košės konsistencijos. Laikiausi ir laikausi tradicijos, kad 4-5 dienas Leonaras pietus valgo su mėsa, tada 1 dieną žuvis, o kitą dieną variantas be mėsos ir žuvies, vien daržovės.
9-10 mėnesio eigoje, kai Leonardas pilnai valgė visus 3 kartus, pradėjau įvedinėti ir užkandžius, kad ateityje jų metu nebereikėtų mamos pieno. Pradėjome nuo obuolių, kriaušių,bananų, mangų ir kitų sezoninių lietuviškų gėrybių, po to apie 10-11 mėnesį įvedėme pieno produktus. Skaniausias mažojo desertas būdavo jogurtas su bananu, kurį jis turbūt būtų galėjęs valgyti net užmerktomis akimis. Deja, ir čia prisistatė mūsų draugas bei palydovas alergija, tad nuo tada, kai išsiaiškinome apie šią alergiją, Leonardui nesiūlome jokių pieno produktų. Ir kas labiausiai sukelia gailestį, kad vaikas yra alergiškas ne laktozei, o būtent pieno baltymui. Jei būtų alergiškas laktozei, jis ir toliau galėtų valgyti produktus be laktozės, nuo kurių lūžta parduotuvių lentynos. Tad šioje vietoje esame truputį surištomis rankomis, todėl kurį laiką mažylis vartojo maisto papildą su kalciu, o dabar geria avižų pieną praturtintą šiuo elementu, kuris taip svarbus šiame augimo procese.
Kalbant apie mitybą, turiu pasakyti, kad maistą gabaliukais Leonardui pradėjau duoti dar iki tol, kol išdygo pirmasis dantis. Tai reiškia, kad tai buvo apie 8-9 mėnesį. Pirmiausia pradėjau nuo banano, kurį leisdavau jam pačiam atsikąsti iš didesnio gabaliuko, po to perėjome prie duonytės, na ir žinoma, tada jau košę pradėjau trinti nebe trintuvu, o šakute, kad būtų kietesnės konsistencijos maistas. Kai pamačiau, kad jis puikiai kramto, ryja, pradėjau siūlyti ir daržoves, kurias duodavau ant kėdutės, kad pats savo rankutėmis jas valgytų. Taip vyko pažintis su visomis daržovėmis, tame tarpe ir pomidorais, agurkais, burokėliais, pupelėmis ar avinžirniais.
Nusistovėjus pusryčių, pietų ir vakarienės rėžimams ir laikotarpiui, kai pradėjome išbandyti naujus skonius, man padėjo knyga Mažylio receptai, iš kurios idėjų semiuosi iki pat šiol. Nes, reikia pripažinti, kad grikiai, ryžiai, soros ar kokios kitos kruopos, su kad ir vis kitokiu pagardu, atsibosta. Tad su šia knyga pradžioje mūsų virtuvėje atsirado įvairios prieskoninės žolelės, į mėsą jos virimo metu pradėjau dėti krapų, petražolių, svogūno, kad mėsa įgautų skonį. Na, o po to, atsirado ir keksiukai su morkomis kepti orkaitėje, omleto keksiukai, vaikiškas plovas, avižų blynai, žuvies troškinukai ir panašios gėrybės, kurias Leonardas iki šiol valgo su malonumu.
12-18 mėnesių:
Kalbant apie mitybą, kai vaikui jau metukai, tai ženklaus pasikeitimo nepadariau, tik kasdien eksperimentuoju ir pildau jo racioną naujais skoniais. Kartais tai būna juodieji pipirai, druska, svogūnas, česnakas, krapai, natūralus pomidorų padažas ar avižų grietinėlė. Šie ingredientai puikiai papildo kasdienę lėkštę maisto, kurį vaikas tikrai valgo noriai. Metinuko dienos racionas dabar atrodo taip:
- Rytinis mišinuko gėrimas dar lovoje tarp tėčio ir mamos. Veiksmas vyksta 6:00 ryte.
- 10-11 val., jei yra poreikis užkandis, kuris būna pasirinktas vaisius arba kokteilis su avižų pienu ir pasirinktu vaisiumi.
- 12:30-13 val. pietūs, kurių metu valgom troškintą lašišą iš Šiaurės jūros (trečiadieniais, ten šviežia žuvis), ją teikiu su brokoliais, morkomis ir bulvėmis, kartais apšlakstau avižų grietinėle. Pietų metu valgo Leonardas ir įvairias kruopas, kartais makaronus su troškina mėsyte, pagardinta troškintomis daržovėmis. Skanauja ir plovą su namine vištiena, makaronus su pomidorų padažu ar kepenėlių troškinį su grikiais ir morkomis avižų piene. Nėra savaitės, kad nevalgytų mažasis ir sriubos. Verdu burokėlių, daržovių, brokolių sriubas su mėsyte ar be jos. Dar vienas mūsų gardumynas yra bulvių kukuliukai, kuriuos galima gardinti mėsyte, daržovėmis, sūriu ir pan.
- 16 val. Užkandis, kuris būna arba vaisių tyrele arba duonytė su avokadu ar barankėlės.
- 18 val. Tiekiu vakarienė, kurios metu siūlau morkų keksiukus, čirvinisu blynus, keksiukų omletą, virtinukas, skrylius, grikius su avokadu, perlinį kuskusą su vaisiais, makaronus ar lęšius su garintomis daržovėmis, žuvies pudingą, keksiukus iš to kas liko po pietų su kiaušiniu, kitas kruopas su kartu virtu kiaušiniu.
- 20 val. Naktinė skystesnė košytė, kurią geria Leonardas su pižamomis ir atisisveikinę su žaisliukais keliaujame į miegamąjį miegoti.
Tad mamytė tikrai sukasi kaip vijurkas, kad tik mažasis tyrinėtojas būtų laimingas ir sotus! Žinoma būna dienų, kad vakarienei ar pietums pagaminusi po tris skirtingus patiekalus, dalį jų galiu padovanoti kaimynams, nes ir pas mus būna nevalgadienių. Su Leonardo atėjimu į mūsų gyvenimą supratau, kad tikrai mėgstu gaminti ir skaniu maistu džiuginti artimuosius bei save. O kai žinai, kad maistas iš tikro dar ir vaistas, kuris padeda žmonėms prailginti savo gyvenimą, norisi tuo rūpintis dar labiau. Prieš keletą dienų dar kartą mano mintis dėl maisto patvirtino vienas medikas, kuris paminėjo, kad vienos Japonijos salos gyventojai pasižymi ilgaamžiškumu todėl, kad 90 proc. jų raciono sudaro daržovės, vaisiai ir grūdai, o likusią dalį mėsa. Jie nuo stalo pakyla su 80 proc. pasiektu sotumo jausmu, na, ir žinoma juda, juda, juda ir dar kartą juda. O juda taip, kad net būdami 80 metų nepabijo įlipti į obelį nusiskinti šios vaisių. Paprastos tiesos, kuriomis tikrai pasinaudosiu, nes, pasirodo, genai turi tik 20 proc. įtakos mūsų ilgaamžiškumui, tad, kodėl gi nepasirūpinus tuo, ką valgome ir tuo, ką valgo mūsų patys mažiausieji.
Kokie jūsų dienos raciono gardumynai, kuriais galite pasidalinti?
(Ne)vienintelė mama Airida
