Pirmieji metai

Pataluos nykštukas miega

Su šiuo vaikystės eilėraščio perfrazavimu vaikštau jau keletą savaičių. Nors galvoje tekstas apie kūdikio rutiną, šis pavadinimas vis tik nuguls čia. Kalbėsiu čia apie rutiną, kurioje labai didelę laiko dalį užima nykštuko miegas. O miegas pas mus tikrai nebuvo geriausias draugas iki kokių 9 mėnesių. Bet apie viską nuo pradžių.

Ankstesniame įraše esu rašiusi, kad pirmąjį mėnesį vedžiau Leonardo užrašus. Juose surašydavau, kada mažasis atsikėlė, kada prausėsi, kada valgė ir pan. Turiu pasakyti, kad pirmąjį mėnesį vyko puiki treniruotė ir paruošiamoji stovykla į tolimesnį kasdienį gyvenimą su planu. Aš esu planavimo šalininkė. Tai jautėsi ir jaučiasi auginant vaiką, nes aš žinau, kada jis eis miegoti, kada valgys, kada važiuosim į būrelį ir kokiu laiku keliausim į sapnų karalystę. Galvosite, na ir pakvaišusi mama, vaiką augina pagal laikrodį. Tad šioje vietoje pasakau, kad taip, laikrodį seku, bet sekundėm ir minutėm į laiko tarpą netaikau, tiesiog žinau, tarp kurių valandų kas vyksta ir man tai palengvina gyvenimą. Su Leonardo atėjimu viskas pagal mano planą tikrai nevyko. Rutina ir ritmas nusistovėjo gerokai į trečią mėnesį, kai jau gerai vienas kitą pažinojome ir aš atsipalaidavau bei leidau vaikui pasirinkti, kaip jis nori elgtis tame laiko rėme.

1-6 mėnesiai:

Pirmus du mėnesius viskas sukosi apie mažylio maitinimą ir migdymą. Po kiekvieno maitinimo jis užmigdavo tik pirmą mėnesį. Po to sekė, kad po maitinimo, 30-40 min. jį migdydavau, ir jis miegodavo apie pusvalandį. Supratusi, kad migdymas mane vargina, pradėjau jį migdyti Babybjorn gultuke, po to perkeldavau į lovytę (turiu pasakyti, ne visada tai pavykdavo, todėl kartais likdavo jis miegoti jame). Taigi ryte miegodavo Leonardas du kartus namuose, tada apie 13-14 val. keliaudavome į lauką ir jame pravaikščiodavome 2-3 val. Grįžus maitindavau Leonardą, o po to sekdavo pažaidimai, galvytės treniravimai ir buvimas ant pilvuko. Jei būdavo laiko iki naktinio miego daugiau nei 2-3 val. migdydavau dar vienam miegeliui. Svarbiausia taisyklė buvo, kad jis paskutinį miegelį turi išmiegoti likus 2 val. iki ėjimo nakčiai.

Trumpai apie naktinį miegą ir jo ritualus. Būdama nėščia be galo daug skaičiau apie tai, kaip vaikas vystosi, auga, apie jo rutinos svarbą gyvenime. Ir turiu pasakyti, kad kone visi mokslininkai ir savo sričių ekspertai su kuriais susidūriau tame kelyje, kalbėjo apie tai, kad vaikui rutina yra vienas svarbiausių dalykų. Jis turi žinoti, kas po ko seka, nes tada jaučiasi ramus ir užtikrintas, o svarbiausia saugus. Taip pat supratau, kad labai svarbu aiškus nakties ir dienos rimtas, todėl dar būdama nėščia sutariau su vyru, kad pirmus metus, nepaisant švenčių, savaitgalių ar pan. dalykų, Leonardą naktiniam miegui migdysime 19 val. žiemos laiku, ir 20 val. vasaros laiku. Kaip tarėme, taip ir padarėme ir taip darome iki pat šiol. Nykštukas visada apie 20 val. eina miegot ir miegą iki 7 ar 8 val. ryto (naktinių atsikėlimų būna kartais ne vienas ir ne du). Vadinasi nuo 19, 20 val. vakaro kasdien turiu laiką sau, vyrui, namams, knygoms, mokslams, filmams ir vakarienei su draugėms. Šis laikas man kaip “restart” mygtukas, kuris tuo pat metu leidžia ir vaikui turėti produktyvų miegą ir ramybę po dienos veiklų. Nuo antro mėnesio mūsų rutinoje atsirado laiko masažiukams ir mankštoms, tai darydavau tarp pirmojo ir antrojo rytinio miegelio. Pasileisdavome gamos ir abėcėlės dainas ir kartu dainuodami atlikdavome masažus ir mankštas. Pirmus pusę metų panašiu ritmu ir rėžimu gyvenome kasdien.

6-12 mėnesiai:

Nuo pusės metų atsiradus primaitinimui, atsirado nauja rutina, kuri turėjo aiškias valandas. Pusryčiaujame tarp 8:30-9:30, tada miegelis, tada atsibudus užkandis, tada gaminame pietus ir tarp 12:30-13:30 pietaujame. Tada keliaujame į lauką, jame Leonardo miegas, po to užkandis ir ruošiame vakarienę. Vakarieniaujame tarp 17-18 val. Į tarpus atsirado aišku ir būrelių, užsiėmimų, baseinų ir kitų linksmybių su draugais, bet apie tai papasakosiu atskiru įrašu. Tokiu rėžimu gyvename iki šiol, t.y. Leonardas miega 2 kartus dienoje, miego ilgiai svyruoja, tačiau žinau, kad per dieną bendrai jis turi būti išmiegojęs apie 2 val. Pirmasis miegas tarp 10-11 val., antrasis tarp 14-15 val.

Vakariniam miegui pasiruošti visada padėdavo mano pienas. Iki 10 mėnesio aš prieš miegelį jį maitindavau ir tada jį padėdavau į lovytę, glostydavau ir dainuodavau lopšines, kad ramiai užmigtų. Turiu pasakyti, kad iki 5 mėnesių Leonardas nakčiai užmigdavo sūpuojamas mano rankose ir su lopšine. Po to perėjome prie glostymų ir lopšinių jau jo lovelėje, o dabar jis užmiega išgėręs savo pienuką, lovytėje, o aš sėdžiu šalia ir dainuoju lopšines. Nuo 11 mėnesio pienelio gėrimą paankstinau, kad mažintųsi asociacija mamos pienas=miegas. Maitindavau likus valandai iki miego, o atėjus miegoti, duodavau išgerti skystesnę košytę (tikėjausi, kad tai padės jam ramiau miegoti naktį). Keičiasi įrankiai, bet ritmas lieka tas pats, kaip ir lieka mamos lopšinės, nes tas saugumas vaikui ypač naudingas. Lopšinių gėriui aprašyti reiktų atskiro teksto, todėl dabar pasakysiu tik tiek, kad jos padeda vaikeliui kalbos lavėjimui, stiprina dvasinį mamos ir vaiko ryšį, gerina vaiko miegą ir užmigimo procesus, jį ramina bei stiprina kaip žmogų. Negi to maža, kad tai taptų mūsų buvimo kartu dalimi?

12-24 mėnesiai:

Per šį laikotarpį rutinos pasikeitimų būta, bet jie labiausiai siejosi su pietų miegelio skaičiaus mažėjimu ir vakarinio pienelio pasitraukimu. Iki 16 ar 17 mėnesio Leonardas keliaudavo miegoti 2 kartus pietų. Pirmasis būdavo tarp 10-11 va., antrasis apie 14-16 tame tarpe. Naktinio miego ritualai nesikeitė, vasaros metu apie 20-21 val., o žiemą 19-20 val.

Tokiu ritmu gyvenam ir iki šiol. Visada pusryčiaujame, pietaujame ir vakarieniaujame, jokių tam iššimčių nedarau. Atsisakome dažnomis dienomis užkandžių arba juos keičiu daržovėmis. Pietų miego eina mažylis apie 13-14 val., o nakčiai ruoštis pradedame prieš 20 val., kad valandos bėgyje jau miegotų, o mama turėtų galimybę nuveikti neužbaigtus darbelius.

Žinoma iki šiol turime įvairių dienų, kuriose telpa ir vėlesnis ėjimas miegoti, trumpesnis dienos miegas, vieno miegelio buvimas vietoje dviejų ir pan. dalykai. Tačiau nepaisant to, jaučiu, kad mūsų turima dienotvarkė yra tvarkingas ir mums naudingas gyvenimo būdas, kurį puikiai suderiname su žindymu, su kelionėmis po užsienio šalis bei nuostabiais vasaros vakarais prie jūros ar žiemai tarp artimu pavakarojimu prie židinio . Mėgaujamės viskuo, ką suteikia kas diena, tačiau tai darome sau priimtinu ritmu!

(Ne)vienintelė mama Airida

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *