Pirmieji prisilietimai, pirmieji bučiniai į mažuosius skruostukus, pirmieji supimai ant rankų – tai Jūsų naujai kuriamos istorijos dalis, kurią gerai suderinus, skambės gražiausiomis gaidomis. To linkėdama, noriu pasidalinti mažomis natelėmis iš kurių susidėjo mūsų pirmieji mėnesiai kartu, kad jums ir jūsų vaikeliui kūdikystė būtų tarsi minkštas pūkų kamuoliukas.
Pradėsiu nuo vieno internete aptiko straipsnio, kuris man buvo tarsi išsigelbėjimas po pirmosios bemiegės nakties namuose grįžus iš ligoninės. Turiu prisipažinti, kad šį straipsnį skaitydavau iki kokių trijų mėnesių, tai kelis kartus per mėnesį, kad pasižiūrėti, pasitikrinti, nusiraminti ir žinoti, kaip ten kas su tuo miegu turi būti. Nuoroda į straipsnį pridedu: https://www.samoningosmamos.lt/mamu-straipsnis/pirmuju-menesio-kudikio-miegas-auksiniai-patarimai-tevams/
Kalbant apie mūsų patirtį, tai su miegu problemų neturėjome gal tik pirmąsias kelias savaites, kai visiškai mažytis vaikutis, miegodavo kelis ilgesnius miegelius, t.y. po 2 val. Po to iki 8 mėnesių sekė miegų serijos po max. pusvalandį. Su vyru net juokėmės, kad mūsų vaikas yra pusvalandukas, nes net nereikėdavo žiūrėti į laikrodį, tu jau žinojai kiek tiksliai laiko praėjo nuo miego pradžios. Taigi, neturėjau to mamų laiko, kai gali tris ar keturias valandas sėdėti, skaityti knygas ar žurnalus su kavos puodeliu rankose. Gyvenom pagal tokį rėžimą: 30-40 min. valgome, 30 min. budraujame, 30 min. migdomės ir 30 min. miegame. Pirmieji 5-6 mėnesiai sukosi 2 val. rėžime, vienas veiksmas keisdavo kitą ir taip nuolatos. Na gal nenuolatos, nes išėjus į lauką, net žiemos metu sugebėdavau mažąjį išlaikyti miegantį 2 val., tai todėl tie 10-12 km kasdien būdavo lengvai įveikiami, nes norėdavau, kad Leonardas turėtų bent vieną ilgesnį pokaituką. Viskas pasikeitė per didyjį augimo šuolį apie 8-9 mėnesį, kai liko tik 2 miegeliai ir vienas iš jų ilgesnis, kartais net dvi valandos. Iki šiol pagal panašų miego grafiką ir gyvename. Vienas ryte apie 11 val., antrasis po pietų apie 15 val.
Na bet grįžtu prie minėtų smulkmenėlių iš kurių susidėjo mūsų dienos ir kurių galią dar jaučiame iki šiol. Pirmosios dienos lekia kosminiu greičiu, nes tiek daug naujų dalykų, tiek nepažintų ir nematytų vaizdų, kad rytas veja vakarą ir vėl viskas iš pradžių. Kad truputį stabtelti ir matyti, kaip bėga tas laikas, vedžiau pirmo mėnesio Leonardo užrašus. Ten rašydavau viską, viską. Nuo to kelinta atsikėlė, kada ir kiek valgėm, kiek migdėmės, kiek budravo, kada pradėjo stebėti mane ir tėtį, kada kur išvažiavom, kiek buvom lauke ir pan. Šie užrašai, kai juos vartau dabar, įgauna visai kitą prasmę, nei tada, kai juos pildžiau. Tada atrodė, kad tai darau dėl to, kad nepasiklysčiau ir nepasimesčiau dienoje, būčiau rami dėl miego kiekio, sysiukų, kakučių skaičiaus ir pan. Tik dabar suprantu, kad tai yra sąsiuvinis, kuriame sudėti patys pirmieji patyrimai kartu, patys pirmieji pasiekimai na ir žinoma, mamos jausmai ir atsidavimas savo vaikui. Kiek daug tu dėl jo gali padaryti ir kokia vis tik stebuklinga ta motinystė. Iš kitos pusės sąsiuvinis leidžia prisiminti pirmąsias dienas ar mėnesius kartu, nes bent jau mano atveju, pirmų dviejų savaičių visai neatsimenu. Nuo antros savaitės viską prisimenu kaip per sapną, nes per ašarų upelius, hormonų audras, liūdesį, juoką, nepamatuojamą džiaugsmą, realybei vietos buvo mažai. Na, o dabar jį vartant, sugrįžtu į tas dienas ir suprantu, kodėl tėveliai užsinori mažų vaikučių vėl ir vėl. Jie nori patirti tą neapsakomą pirmųjų dienų jausmą, kadangi jis tikrai pasimiršta arba pradingsta mūsų sąmonės užkaboriuose.
Praėjus pirmajam mėnesiui ir išlydėjus tėvelį į darbą norisi su mažuoju vis daugiau kažką veikti ir dar dažniau glausti jį prie savęs, kad tik jis būtų ramus ir saugus. Tai patirti mums padėjo atvykusi į namus masažo specialistė. Kai Leonardui buvo pusantro mėnesio, ji pas mus atkeliavo ir parodė mažiems zuikučiams skirtus masažo prisilietimus. O šie mūsų mamų prisilietimai tikrai stebuklingi. Mažylis atsipalaiduoja, jaučiasi saugus ir ramus, gerėja jo kūno tonusas, aktyvinasi kraujotaka, smegenų raida ir visi kiti nuostabūs dalykai. Taigi, kodėl mums mamoms neapdovanojus mažyliu šiomis dovanomis. Masažus su Leonardu darėme diena iš dienos iki pat 8 mėnesio. 9 mėnesio pradžioje kviečiausi masažo specialistę dar vienai apžiūrai. Ji nudžiugino ir pastebėjo, jog Leonardo lankstumas ir pramankštinimas visų raumenų bei sąnarių yra aukščiausio lygio ir galėtume būti pavyzdys to, ką gali mamų masažai namuose. Juk masažo metu liečiamos visos kūno dalys, pradedant rankų pirščiukais, baigiant kojų. Kaip žinia, smulkioji motorika yra atsakinga už vaikų kalbėjimą, o masažo metu mes atliekame nemažai smulkiosios motorikos pratimų. Dovana, tikrai kitaip to užsiėmimo nepavadinsiu.
Atliekant masažą mūsų namuose skambėdavo gamos daina. Taip, ta pati kurią mokėmės mokykloje ar girdėjome atliekant Telebimbam kolektyvą. Gamos dainelę dainuodavo ne įrašas, o aš pati. Kasdien darant masažą įjungdavau muziką ir keturis penkis kartus dainuodavau gamos dainą. Pirmus mėnesius Leonardas jos klausydavo ir puikiai leisdavosi masažuojamas. Po kelių mėnesių jis pats pradėjo ant viršaus niuniuoti. O kai aš supratau, kad tikrai vaikas dainuoja kartu su manimi, tai buvo tokia didžiulė laimė, nes dar kartą įsitikinau, kokie jie protingi ir gabūs. Nemeluosiu, visiems kuriems mudu su Leonardu parodėme savo dainavimo sugebėjimus, likdavo apstulbę. Mažytis, kuris dar nemoka sėdėti, geba dainuoti, vos tik išgirdęs pirmuosius gamos garsus. Su nekantrumu lauksiu jūsų rezultatų, ir manau, kad šio užsiėmimo vaisius valgysime kartu.
Kitas smagus užsiėmimas, kurį darėme su Leonardu buvo abėcėlės dainavimas. Dainuodavau ir dainuoju ją gana dažnai. Pirmuosius mėnesius dariau tai jį rengdama, dėdama sauskelnes ar tiesiog nešiodama namuose. Dabar tai darome kartu su žaisliuku Buboo, todėl šis dainavimas dabar jau seka kartu su lingavimu pagal ritmą. Tikrai gera matyti, kaip jis įsimena tai, kas buvo kasdienis ritualas ir kaip tas ritualas davė ir duoda jam naudos. Muzikalumo ir to paties saugumo jausmo stiprinimas pirmuosius metus yra toks pats reikalingas kaip ir vanduo ar miegas. O ritualas to saugumo vaikui ir suteikia, nes jis žino, kad dabar mamytė mane masažuos ir dainuos arba dabar mane mamyte rengs ir mes kur nors keliausime. Pripažinkime, juk ir mes jaučiamės žymiai geriau, kai žinome, kas mūsų ir kada laukia, o jei tai darome su geriausia savo playlisto muzika, diena nusidažo kitomis spalvomis.
Na ir pabaigai apie lopšines ir jų skambesį namuose. Dabar daugelis kalba apie tai, kad vaikams lopšinių leisti per muzikos grotuvus nereikia, galima tai daryti, kai jie didesni, nebent lavinimo tikslu. Geriausia jas dainuoti gyvai savo balsu vaikučiui, kai norime, kad jis nusiramintų ir miegotų, nes jų dainavimas teigiamai veikia mažojo žmogučio smegenų veiklą. Lopšines prieš naktį Leonardui dainuodavau visada tiesiog intuityviai, nes taip lengviau jis užmigdavo, o ir sūpuoti ant rankų pagal ritmą žymiai lengviau būdavo. Tačiau prieš keletą mėnesių pradėjau studijuoti amerikiečių literatūrą dėl kūdikio miego nakties metu. Mano mažylis iki šiol keliasi tris, keturis kartus, todėl pagalbos ieškojau ir ieškau iki šiol. Taigi, toje literatūroje buvo rašoma, kad vaiką pripratinau prie to, kad jis užmiega girdėdamas mano balsą, o atsibudęs naktį to nebegirdi. Na ir ką jūs manote, nustojau dainuoti ir kokį mėnesį to nebedariau. Miego daugiau neatsirado nei man, nei Leonardui, todėl išgirdusi ir perskaičiusi apie teigiamą lopšinių poveikį vaikų sveikatai ir raidai, jas vėl dainuoju. Ir turiu pasakyti, tai tikrai mūsų vakarinis ritualas, jis žino, kad kai aš dainuoju, jam laikas miegoti ir nusiraminti. Kartais žodžius keičiu į niūniavimus ar ramaus šššš sakymą, bet balsą mano jis girdi visada. Stabteliu, nes prisiminiau, kol dienomis turėjome problemų su miegeliu ir užmigimu, Leonardui leisdavau Mocarto lopšines. Leisdavau tuos pačius garsus, kuriuos jis girdėjo pilvelyje ir, atrodo, kad jis tikrai jausdavosi ramesnis ir miegelis apsilankydavo greičiau. Apie Mocarto muziko svarbą kūdikiams rasite įraše Nuo…iki.
Žinoma, kiekvienas mažasis pilietis yra be galo skirtingas ir įnoringas skirtingose srityse, tačiau visiems iki vieno reikia mamos švelnumo, šilumos, saugumo ir ramybės uosto. Kurkite savus ritualus, myluokitės visur ir visada, nes geri pavyzdžiai įkvėpia. Gerumo dalinimasis grįžta tuo pačiu ar net didesniu gerumu, juk tai tiesa?
(Ne)vienintelė mama Airida
