Dar net negimus mažajam pasaulio piliečiui aplinkiniai ima klausinėti, kiek laiko planuoji ir ruošiesi maitinti. Hm, geras klausimas galvodavau ir net truputi palūkuriavus imdavau galvoti, nagi tikrai, kiek aš pasiryžusi maitinti vaiką. Na gerai, pusę metų, o vėliau žiūrėsiu. Na, o visgi gal iki metų. Na, bet dar geriau pagalvojus, kaip dievas duos ir kaip vaikas norės. Tokie ir panašūs atsakymai sklisdavo iš mano lūpų. Dabar jie skamba taip nepamatuotai ir tik dabar suprantu, kad ankstesnieji atsakymai prilygo barmeno pokalbiams su įkaušusiais piliečiais apie kelionę į mėnulį.
Ši maitinimo kelionė gal ne kelionė į mėnulį, gal greičiau kelionė į mėnulį meilės burbule. Tai neįkainojama patirtis, kuri dažnai būna pilna skausmo, perpildyta bemiegėmis naktimis, nuovargiu, bet kartu spinduliuojanti tokia šiluma ir laimės pojūčiu, kad net nesistengsiu ieškoti teisingų žodžių, o pasiūlysiu tai išbandyti. Išbandyti, kad ir vieną dieną, kad ir vieną kartelį, tiek, kiek Dievas leis ir sveikata tvers pasimėgauti šiuo patyrimu. Noriu, kad kuo daugiau jūsų tai patirtų pačios, todėl šiame įraše sudėsiu geriausius surinktus patarimus ir palinkėsiu leistis į šią kelionę be jokių išankstinių nusistatymų, o tik su labai dideliu smalsumu ir ramybe. Pasiruoškite, jūsų laukia nuostabios akimirkos su jūsų mažyliu.
Pradėsiu nuo to, kad šitai kelionei pasiruošti bent minimaliai galime kiekviena, o ypač dėl to, kad internetas ir jame esantys lobynai mums pasiekiami, net būnant kur nors miške. Taigi perskaičiusios šį tekstą keliaukite į Youtube platybes ir ten ieškokite įrašų, kaip teisingai pasiguldyti vaiką, kaip jį laikyti, kaip vaikas turi apžioti krūtinę, kaip sėdėti ar gulėti maitinant ir pan. Šiuos video žiūrėkite ne po kartą, atsisukite ir lėtai pastudijuokite, tai padarykite ir gimus vaikeliui, kai jau būsite namuose ir norėsite pagerinti savo maitinimo įgūdžius.
Šiuo įrašu noriu pasidalinti savo patirtimi ir tais patarimais, kurie man ir Leonardui padėjo ir padeda kasdien turėti po mažą maitinimo kelionę. Šią kelionę kviečiu kiekvienai iš jūsų pradėti ligoninės gimdykloje, kai mažą, šiltą pipiriuką jums priglaudžia prie krūtinės. Ir jau tada drąsiai akušerės paprašykite, kad ji mažylį jums uždėtų ant krūtinės ir papasakotų, kaip patogiausia jį maitinti, kaip įduoti krūtį. Iš mano patirties ir žinių, tai pirmiausia mažylis turi plačiai išsižioti ir jį ant krūties uždėti taip, kad jis apžiotų jūsų visą rudąjį laukelį, o jo mažytis liežuvėlis būtų po ruduoju laukeliu. Jei iš pirmo, antro ar trečio karto nepavyko teisingai uždėti vaikelio ir jaučiate krūtinėje diskomfortą, nuimkite vaikutį nuo krūties, įkišdama mažąjį savo pirštelį jam už skruosto, taip atsilaisvins susidaręs vakuumas ir galėsite pasikoreguoti esamą poziciją. Vaikutį pasiguldykite taip, kad jis visu savo kūneliu būtų pilnai į jus atsisukęs. Pirmosiomis dienomis maitinti patogiausia gulint ir vaikutį paguldžius ant marlinės servetėlės, kad po vieno maitinimo sekant kitam galėtumėt jį perstumti iš vienos pusės į kitą.
Kitas aukso vertės patarimas visoms mamos – mielosios mamos, pirmas tris ar keturias savaites savo aukselius maitinkite kas dvi valandas. Būtinai kas dvi valandas, net jei reikės mažylį žadinti dienos ar nakties metu!!! Patikėkite, tai yra auksinė taisyklė, kurios laikymasis iš pradžių atrodo misija neįmanoma, bet greit tampa tiek jums, tiek mažyliui įpročiu. O kodėl sakau būtinai, todėl, kad turiu nemažai artimų pavyzdžių, kai mamos taip nedarė ir pienelis joms dingo. Tas stebuklingas pienas pirmąjį mėnesį gaminasi paklausos ir pasiūlos principu, tad jeigu norite maitinti kūdikį savo pieneliu, pasinaudokite šiuo patarimu. Kūdikio buvimas šalia mamos ir kuo didesnis kūno kontaktas, moters organizme siunčia užsakomuosius signalus ir oksitocino pagalba gamina reikiamą kiekį pienelio. Pirmąją savaitę mamos pienelis vaiko organizme susivirškina vos per 16 min., todėl kas dvi valandas jį maitinant puikiai formuojasi jo virškinimo sistema, jis yra sotus ir laimingas. Paklausite, o ką daryti, jei vaikelis dienos metu miega pokaitėlį 3 ar daugiau valandų, o naktį kokias 4-5, mano atsakymas bus lygiai toks pats. Žadinkite mažylį stipriai braukdama per padukus su savo pirštukais ir jis prabus ieškoti maistelio. Tikiu, kad tai skamba tragiškai, nes naktimis norisi miegoti, bet sunkumas gal pirmas kelias dienas, kai naktį reikia įjungti žadintuvą ir keltis maitinti, po to tai tampa vaikelio rutina ir jis pats jus pasižadins. Palengvinti šiuos “vargelius” galiu pasakydama ir rekomenduodama, kad pirmus 3 mėnesius maitinkite vaikelį savo lovoje, jis valgys, o jūs galėsite miegoti, prabudus perstumsite į kitą lovos pusę ir galėsite miegoti toliau. Žindymo specialistai taip ir rekomenduoja, vieną maitinimą maitinkite iš vienos krūties, kitą iš kitos. Tai padės nusistovėti laktacijai abiejose krūtinėse. Kad nepamirštumėte kada maitinote, iš kurios krūtinės ar pan. parsisiųskite mobiliąją programėlę ir ją nuolat pildykite. Praėjus mėnesiui ar panašiam laiko tarpui ir matant, kad krūtinė jau suminkštėjo, vadinasi laktacija jau susitvarkė ir galite vaikelio nebekelti kas dvi valandas, o naktimis tarpe tarp 12 ir 6 nebemaitinti, jei tokio poreikio mažylis neišreiškia.
Ankstesniame savo įraše rašiau apie speneliams skirto kremo ir kompresiukų įsigijimą ir turėjimą jau ligoninėje. Nepamirštu apie juos paminėti ir dabar. Kremuką tepiau po kiekvieno maitinimo ir kelis kartus per dieną naudodavau kompresiuką, kad nuimtų krūties karštį, atsirandantį skausmą ir pan. Nedidelis spenelių skausmas yra normali organizmo reakcija, nes vaikelio nuolatinis liežuvėlio ir krūtinės kontaktas sukelia minimalius nutrynimus, o tam į pagalbą pasitelkite minėtas priemones. Taip pat svarbu paminėti, kad prieš maitinimą ir po maitinimo nereikia plauti krūtinės, kuo mažiau jai reikia ir karšto vandens. Užtenka tokios pat higienos kokios laikėtės iki šiol.
Tikiu, kad klausimų dabar galvoje daugiau nei atsakymų. Aš lygiai taip pat gyvenau ir vis galvojau, o gal mažylis neprivalgo, o gal jam mažai pieno ir pan. Visus atsakymus gavau į namus išsikvietusi žindymo specialistę, kuri nuramino ir patikino, kad viskas tikrai gerai. Jei bus aktualu, kreipkitės, kontaktais pasidalinsiu visų specialisčių su kuriomis bendravau. Trumpiau tariant visos jos kartojo, kuo daugiau kontakto mamos su vaiku ir 6 -7 šlapimo kartai per parą iki 2 mėn. mažyliui parodo, kad jam pienelio užtenka. Kitas rodmuo yra vaikelio svoris, jei per pirmą mėnesį vaikelis priauga apie 500 gr. nuo nukritusio po gimimo svorio, tai jūs tikrai puikus “pieno šaltininėlis”. Neišsigąskite, vaikučiai pirmosiomis dienomis svoris nukrenta ir iki 10 proc. riba yra normali, kai vaikelio primaitinti nereikėtų, todėl nepasiduokite ligoninės personalui, jei jie sakys, kad jau reikia primaitinti. Galite apie tai papasakoti ir vyrui, kad ligoninėje jis tai pakontroliuotų, jei jūs jausitės pernelyg pavargusi, ar tiesiog pamirštumėte. Labai svarbus momentas, kurį noriu užakcentuoti, tsi patarimas, kurį gavau iš žindymo specialisčių. Mielosios, neskubėkite mažyliams duoti čiulptukų ir buteliukų, tai darykite tik tada, kai mažylis jau puikiai mokės žįsti krūtį, maždaug pirmo mėnesio pabaigoje. Šiuo patarimu naudojausi pati ir tikrai labai džiaugiuosi, kad neskubėjau, nes įsitikinau, kad mamos pienas ne tik maistas ir vaistas, bet ir geriausias nusiraminimo uostas.
Na ir pabaigai, primenu apie pankolių arbatos gerąsias savybes maitinančioms mamos. Turėkite ją savo namų spintelėse kartu su laktaciją skatinančiomis arbatomis ir mėgaukitės šiltais gėrimais pirmuosius mėnesius gana dažnai, kad maitinimas būtų sklandus, o vaikelio pilvelis būtų ramus. Kadangi pradėjau kalbėti apie virtuvės gėrybes, noriu dar trumpai aprašyti tai, kuo gali mėgautis mama. Iš savo ir aplinkinių mamų patirties galiu pasakyti, kad tikrai galite mėgautis viskuo. Viskuo, tačiau sąmoningai bei saikingai. Pimosiomis dienomis venkite pieno, kakavos gaminių bei citrusinių vaisių. Pirmuosius mėnesius nepadauginkite riešutų, aštrių produktų. Natūralu, kad norint jaustis komfortabiliai privenkite ankštinių produktų, jei turite problemų su jų virškinimu. Bandymo ir stebėjimo būdų stebėkite kaip reaguoja jūsų vaikučio organizmas į maisto produktus. Pagrindinis ženklas rodantis, kad vaikučiui jūsų maistas nėra tinkamas – tai alerginiu bėrimu išberti žandukai. Tik neišsigąskite, pirmąjį mėnesį beveik visiems mažiesiems pasireiškia viso veido bėrimai, atsiranda įvairios formos spuogelių ar dėmelių, tai riebalinėse liaukose susikaupęs sekretas, kuris mažės ir greit pasišalins.
Mamos, kadangi viskas ateina per bandymus ir patirtį, linkiu pasikliauti savimi ir savo vidiniu balsu, nes jūs tikrai skaitėte, domėjotės ir jau tikrai žinote, kaip ir kada maitinti savo vaikelį, koks jūsų valgomas maistas tinka jums abiem ir suteikia laimės hormono, kuris taip reikalingas, kad pienelis būtų saldus saldus, o mamytė rami rami. Prie to laimės hormono primąjį mėnėsį turi prisidėti jūsų aplinkos žmonės. Paprašykite jų, kad pirmąsias savaites būtų šalia jūsų, pagamintų valgį, sutvarkytų namus ar aprūpintų pirkiniais. Nebijokite prašyti pagalbos, nes tikrai žmonės nori padėti, bet bijo lysti į mūsų asmeninę erdvę, o mes vaidiname viską galinčias ir spėjančias mamas, nors tuo pat metu šnypščiame į nosines savo hormonų audromis pasruvusias nosis. O vietoj to geriau skirkime visą dėmesį savo kūdikėliui, būkime šalia jo, myluokime jį, dainuokime, sūpuokime, glauskime prie savęs ir suteikime viską viską, ką turime geriausio ir švelniausio. Žinoma, nepamirškite ir savęs, ilsėkite, miegokite, skaitykite ar užsiimkite kita raminančia veikla, kad visada jaustumėtės kaip tame meilės ir laimės burbule. To linkėdama visoms mamoms, žinoma ir sau pridedu, kad tęsinį apie primaitinimą rasite skiltyje apie antrąjį gyvenimo pusmetį, kuriame papasakosiu kokiomis taisyklėmis rėmiausi pradėjusi primaitinimą ir kaip ir kiek tuo metu Leonardas vis dar valgė pienelio.
(Ne)vieninelė mama Airida
