Pavadinimas lyg iki gyvo kaulo pažįstamos laidos, tačiau labiau atitinkančio žodžių junginio kūdikio laukimo jauduliui, pasiruošimui, susitikimui ir pirmajam bučiniui sunkiai surasčiau. Šis įrašas bus skirtas pradžiai, kai viskas dar taip trapu ir neapčiuopiama, bet taip jaučiama širdimi ir po širdies, tad rūpesčio ir dėmesio sau ir savo mažajam pilvelio gyventojui čia bus daugiausia.
Būsima mama, Tu dabar esi didžiausio stebuklo kūrėja, todėl užsimerk, įkvėpk ir pradėk vieną gražiausių savo gyvenimo laikotarpiu su naujo vėjo gūsiu. Pasidalinsiu idėjomis ir mintimis, kuriomis gyvenau viso laukimo metu ir kas padėjo jaustis gerai bei laimingai kasdien. Pirmiausia ir turbūt svarbiausia dalis – mėgautis ir skanauti maistu lėtai ir karališkai. Pusryčiauji, pietauji ar užkandžiauji – daryk tai lyg būdama Michelin žvaigždutėmis įvertintame restorane. Pasiserviruok stalą, arbatą ar kavą gerk iš “skaniausio” ir gražiausio puodelio. Jei tokio dar neturi, pats laikas jį įsigyti, nes karšto, o gal šalto gėrimo gurkšnis iš tokio puodelio, tai mini SPA, kuris atstato jėgas ir leidžia būti karaliene, net su rankšluosčiu ant galvos.
Renkantis maistą nėštumo metu svarbu vengti neapdorotų, nepasterizuotų, nepilnai apdorotų produktų, todėl čia neišsiplėsiu. Valgyk viską, ko širdis geidžia, tik venk to, ko neduotum mažajam šeimos nariui. Aš valgiau tikrai viską, na gal tik vengiau ant laužo keptos mėsos, “Benedikto” kiaušinių (turbūt tai buvo sunkiausia dalis iš viso mano nėštumo) ir turbūt tas draudžiamas sąrašas ties čia ir baigsis.
Kita puiki patirtis nėštumo metu, kuria noriu pasidalinti, tai mankšta ir Kėgelio pratimai. Lygiai po trijų mėnesių savojo nėštumo pradėjau sportuoti, nes tai jau yra laikas, kai vaikutis pilvelyje įsitvirtina ir tu gali pradėti ruošti savo kūną susitikimui su juo. O ruoštis tikrai yra kam. Mintimi, kurią perskaičiau prieš pat gimdymą, su jumis pasidalinsiu jūsų nėštumo pradžioje. Gimdymas yra kaip maratonas, o maratonui sportininkai dažniausiai ruošiasi. Tad, jeigu nori gerai atlaikyti maratoną, negali visus 9 mėnesiu gulėt ant sofos ir valgyti spurgas užsigeriant vaniline latte. Tikrai labai džiaugiausi savo dviejų kartų per savaitę mankšta, kurios metu mano kūnas sutvirtėjo, prasitempė ir buvo pasiruošęs susitikimui. Sportavau iki pat 39 savaitės ir drąsiai rekomenduoju visoms atrasti mankštas, baseinus ar tiesiog kilimėlį namuose ir atlikti nėščiosioms skirtus pratimus, nes tai padeda ne tik fiziškai, bet ir gamina laimės hormonus, kuriais gali dalintis su kitais (kam bus aktualu studija, kurioje sportavau ir trenerės kontaktai, mielai pasidalinsiu). Priedas prie mankštos – vaikščiojimas. Vaikščiok visur kur gali ir kuo daugiau. Kasdien nueidavau po 5-8 km, jaučiausi žvali ir vis labiau mylinti savo pilvelio gyventoją, nes vaikštant kyla daug gražių minčių ir idėjų, na ir žinoma, gali puikiai pasikalbėti su mažuoju, jį glostant ir pasakojant, kur eini ir ką veiki. Darydavau tai eidama į sportą ir grįžus vyrui pasakodavau, kad žmonės mašinose į mane keistai žiūri, nes einu viena, glostau pilvą, esu išsišiepus ir dar kalbuosi su savimi (jie taip galvoja J). Bet man tai buvo taip gera, kad tai darydavau nuolat.
Vieno iš pasivaikščiojimo metu kilo idėja, padaryti visų 9 mėnesių įsimintiniausių įvykių, aplankytų vietų, kelionių, koncertų dienoraštį, kad gimęs ir paaugęs vaikutis, galėtų paskaityti ką su mama ir tėčiu veikė pilvelyje. Tai dariau paskutinėmis nėštumo dienomis, tam padėjo telefone darytos nuotraukos ir jų chronologinė seka. Aprašiau viską pamėnesiui, ir turiu pasakyti, kad gavosi nuostabi kelionė laiku. Rašant tiek daug gerų emocijų išgyvenau dar kartą, kad tie užrašai tapo dar svarbesni nei galvojau, kad bus. Sakyčiau tai terapiją, kurią kiekviena gali išbandyti namuose ir tai nieko nekainuoja.
Mamos, aprašant šiuos įstabius 9 mėnesius burnoje net saldu pasidaro, jie tikrai pilni mistikos ir apgaubti tokia ramybės skraiste, kad neįtikėtina, kokios mes stebuklingos esame. Prie to stebuklo kūrimo labai prisideda ir klasikinė muzika, nežinau kaip jūs, bet aš iki nėštumo nebuvau klasikinės muzikos gerbėja. Kaip ir minėjau, sužinojusi, kad laukiuosi daug skaičiau, ir viename iš straipsnių radau, kad klasikinė muzika, o ypač Mocarto kūriniai prisideda prie vaiko smegenų vystymosi, gali prisidėti prie spartesnės vaikučio kalbėjimo pradžios, muzikos pajautimo ir pan. Tai sužinojusi pradėjau namuose klausytis Mocarto muzikos gaminant valgį, ilsintis ar tvarkantis namus. Dabar galiu pasakyti, kad tai nuostabi patirtis – atrodo, kad kiekviena nata skamba ne tik tau, bet ir mažajam žmogiukui ir suvokimas, kad ji padeda jam augti geru ir protingu bei sveiku žmogumi, išvis sunkiai žodžiais įvardijama. Mamos, klausykitės jo muzikos visur kur galite, mašinoje, vaikštant ar tiesiog namuose ir žinoma nepamirškit to gimus mažyliui pratęsti
Iki susitikimo likus keletui mėnesių bandžiau pilvelio gyventojui skaityti pasakas, tačiau šis ritualas man netiko, todėl pasilikau kitus su kuriais jaučiausi geriau. Jūs galite išbandyti pasakų skaitymą, pasikvieskite vyrą greta ir skaitykite, gal tai taps jūsų mažu stebuklingu ritualu apie kurį galėsite pasakoti savo vaikui.
Visos žinome, kad gyvenimas yra vienas ir jį gyventi norime gražiai, sveikai ir laimingai, todėl tikiuosi, kad šie nuo…iki… patarimai prisidės prie jūsų šeimos gerovės. Tad pasikartokime – pusryčiaujam, pietaujam ar užkandžiaujam kaip karalienės, mėgstamą gėrimą geriame iš mylimiausio puodelio, mankštinamės ir atrandama tą fizinę veiklą, kuri ne tik padeda, bet ir patinka, vaikštom, kalbam ir pasakojam viską ką matome pilveliui, klausome klasikinės muzikos, pasidarome 9 mėnesių dienoraštį. Ritualų gali būti įvairių įvairiausių, man smalsu su kokiais ritualais jūs laukiate vaikelio, pasidalinkite, sudėsiu ateityje į atskirą įrašą, kad visos matytume ir pasisemtume naujų idėjų.
(Ne)vienintelė mama Airida
