„Vaikystė – tai didelė žemė, iš kurios mes visi kilę…” (Antoine de Saint-Exupéry)
Šiandien aš apie šventę, kuri liks mūsų širdyse amžinai! Vaikas mums yra brangiausia dovana, todėl Krikštas buvo šios dovanos įprasminimas.
Pavasario saulei užpildžius namus ir šešėlių žaidimo pagauta, supratau, kad pavasaris pas mane jau atėjo. Atėjo jis ir atsinešė puokštę prisiminimų iš praėjusios vasaros, kai organizavau, laukiau ir džiaugiausi Leonardo krikštynų švente.
Iš anksto žinojau, kad šventę darysiu mūsų vestuvių metinių proga, kad tai bus šeimos tradicijų kūrimas, ir data, kuri ilgus metus išliks svarbi. Žinojau ir tai, kad Leonardą krikštysime toje pačioje, mums pačioje gražiausioje ir jaukiausioje Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje. Tokie mano norai ir davė pradžią šventės organizavimui, tad nuo jų ir pradėjau. Pirmiausia vyko pokalbis su kunigu ir bažnyčios laiko rezervacija norimai datai. Kadangi mūsų šventė vyko rugpjūčio 12 d., pasiruošimas prasidėjo gegužės mėnesį. Po to sekė mėnuo pamąstymų, ką ir kaip noriu padaryti, o nuo birželio galo ėmiau viską užsakinėti. Eigoje supratau, kad noriu neįpareigojančio pasibuvimo draugų ir artimųjų rate, kur visi jaučiasi laisvai ir patogiai.
Be galo daug gerų emocijų kyla prisiminus tą pasiruošimą ir džiugesį laukiant šventės dienos, tad šis tekstas, puikus geros emocijos šaltinis. Surašysiu viską, kas mūsų šventę padarė tokia, kokia ji buvo.
- Pakvietimai: kažkada dar gerokai iki šventės organizavimo pradžios, buvau mačiusi nuostabius Cozywood kvietimus, tad apie juo pasižymėjau savo telefone, kad prireikus turėčiau atmintuką. Kvietimus norėjau siųsti senoviniu būdu, t.y. pašto pagalba, todėl buvo puiku, kad Cozywood pagamino ne tik kvietimus, bet ir gražius vokus. Viską, viską jie daro pagal pageidavimą, o aš jį turėjau tokį, kad kvietimas nustebintų svečius. Turiu pasakyti pavyko. Atidarius kvietimą iš jo išskrido drugelis, o pats kvietimas buvo suguldytas ant medinio atviruko. Jį puošė Mažasis princas, gėlių pieva ir žinoma Antoine de Saint-Exupéry žodžiai. Esu dėkinga šiai kompanijai, kuri puikiai atliko savo darbą, reagavo į kiekvieną mano norą, tad rezultatas mane džiugina ir džiugins dar ilgai.
- Tortas: šiuos RAW CAKES skanumynus atradau dar gerokai iki pirmojo gimtadienio ir krikštynų, tad pradėjus organizuoti šventę iškart su jais susisiekiau ir paprašiau gardumyno, kuris tiktų ir patiems mažiausiems smaližiams. Sutarėme, kad gaminsime du tortus, kurie sveria po 2 kg. Vienas jų buvo iš avokadų, kitas iš mėlynių, jie abu nekepti, be riešutų, todėl puikiai tiko mūsų šventės dalyviams. Kaip žinia, šiuos tortus užsakinėju ir dabar vykstančių švenčių metu, jei joje dalyvauja patys mažiausieji.
Fotografas: šioje vietoje klausimų buvo ne daug, nes žinojau, kad toliau noriu draugauti ir svarbias akimirkas įmažinti kartu su Jevgenija Žuk, kuri kūrė nuostabias akimirkas nėštumo akimirkų fotosesijoje. Tai reiškė, kad ji mus visus pažįsta, todėl ir šios šventės grožį perteiks visais jos atspalviais. Ir turiu pasakyti, kad nuotraukos pranoko visus mūsų lūkesčius, o nuotraukų grožis, jų spalvos ir svarbiausia – netikėtumo kriterijus, buvo tai, apie ką dar ilgai kalbėjo ir kalba artimieji, kuriuos karts nuo karto pradžiuginu spausdintomis nuotraukomis. Namų sienos taip pat išdabintos šios kūrėjos nuotraukomis. Jau net žinau, ko noriu savo gimtadienio dovanų 🙂 - Vieta: Spritz vasaros terasa– tai vieta, kuri atitiko visus mano kriterijus šventės vietai. Žinojau, kad noriu šventės gryname ore, todėl nagrinėjau visus įmanomus ir Vilniuje, bei už jo ribų esančius variantus. Ši vieta patiko savo jaukumu, privatumu, skaniu maistu, gražiu jų patiekimu, nuostabiomis turimomis dekoracijomis, tad tikrai jautėmės, kaip jaukiausiame Italijos kaimelyje įsikūrusioje šeimos terasoje. Kaip gražu buvo ten puikiai matosi ir nuotraukose. O kai desertui eini ir pats išsirenki mėgstamus ledus, kai tau vos 5 metai- džiaugsmas neišmatuojamas. Taip jautėsi mūsų šventėje buvę vaikai. Terasoje turėjome pilną privatumą ir praleidome geras 3 valandas, per kurias ir pabendravome, ir pasimėgavome maistu ir vienas kito puikia kompanija.
- Veiklos: šioje srityje buvo įjungtas mano kūrybiškumas. Tad turiu pasakyti, kad atsipalaidavau ir taip ja mėgavausi, kad atrodė, jog galiu imtis švenčių organizavimo. Rock it, ką manai? Po tokių minčių stabtelėjau ir susikoncentravau į tai, kas būtų įdomu mūsų šventės svečiams. Supratau, kad turėsime dvi svečių kategorijas. Pirmoji – tai mažieji mūsų draugai, antroji – mūsų draugai, artimieji.
- Vaikams:
- Drobė su porėmiu ir guašas – terasoje buvome įrengę atskirą zoną vaikams, kurioje nugulė drobė, akvareliniai dažai, guašas, teptukai. Mažieji svečiai puikiai pasidarbavo, tad dabar turime namuose piešinį, kuris puošia Leonardo kambario sieną.
- Trys mediniai inkilėliai – ant jų vaikai rašė ir piešė tai, kas jiems svarbu, ir kad Leonardas juos galėtų pakabinti savo namų kieme ant medžių. Man tai nuostabi idėja, kurios dėka gimė neregėto grožio paukštelių nameliai.
- Jung kaladėlės – dienos eigoje vaikai su jais žaidė, o renginio pabaigoje paprašėme ant jų surašyti visų svečių vardus, kad turėtume prisiminimą apie kiekvieną dalyvį.
- Muilo burbulai ir burbuliukų baseinas – čia didelio paaiškinimo nereikia. Tiesiog vieta, kurioje vaikai šėlo ir mokė mus kaip retkarčiais pabūti vaikais.
- Suaugusiems:
- Augalėlio sodinimas – norėjosi, kad svečiai išsineštų gerą emociją. Tam puikiai tiko augalo sodinimas, tad pripirkau įvairiausių gėlių sėklų, jas sudėjau į lininius maišelius ir leidau svečiams šventės eigos metu pasisodinti tai, kas jiems atrodo jų mėgstamiausias ar tuo metu norimas augalas. Nuotraukose matysite, kaip atrodė visas tas gėlių kampelis ir kas jame buvo sudėta. Noriu pridėti tai, kad labai džiaugiausi, kai po pusės metų svečiuojantis pas vienus draugus pamačiau, kaip tas pasodintas augalėlis žydi, o jame stūkso mano darytas užrašas “Auk ir žydėk amžinai”. Tai nuostabus palinkėjimas mano sūnui, o kartu ir svečiams . Juk mūsų žodžiai turi tokią galingą jėgą, o kai jie tokie, ta jėga tik stipresnė.
- Augalėlio sodinimas – norėjosi, kad svečiai išsineštų gerą emociją. Tam puikiai tiko augalo sodinimas, tad pripirkau įvairiausių gėlių sėklų, jas sudėjau į lininius maišelius ir leidau svečiams šventės eigos metu pasisodinti tai, kas jiems atrodo jų mėgstamiausias ar tuo metu norimas augalas. Nuotraukose matysite, kaip atrodė visas tas gėlių kampelis ir kas jame buvo sudėta. Noriu pridėti tai, kad labai džiaugiausi, kai po pusės metų svečiuojantis pas vienus draugus pamačiau, kaip tas pasodintas augalėlis žydi, o jame stūkso mano darytas užrašas “Auk ir žydėk amžinai”. Tai nuostabus palinkėjimas mano sūnui, o kartu ir svečiams . Juk mūsų žodžiai turi tokią galingą jėgą, o kai jie tokie, ta jėga tik stipresnė.
- Foto kampelis ir palinkėjimų knyga: ši zona buvo sukurta taip, kad kiekvienas joje įsiamžintu taip, kaip jam patogu. Jokių griežtų taisyklių, tiesiog prašymas įklijuoti nuotrauką ir parašyti keletą žodžių iš širdies. Grįžtu prie kitų šventės atributų:
- Dovanos krikšto tėvams: šioje vietoje mano žinios apsiribojo tuo, kad noriu jog liktų prisiminimas apie tai, kas yra jų krikšto sūnus. Iš čia kilo idėja apie porcelianą. Tada radau puikią menininkę, kuri ant porcelianinių puodelių gali nupiešti viską ko paprašysite. Nusprendžiau, kad Mažojo princo tematika puikiai tiks ir šiai dovanai, todėl ant porcelianinių puodelių ir lėkštučių buvo nupieštas mažasis princas, o ant lėkštės buvo užrašyta Leonardo krikšto mama/krikšto tėtis. Tikrai žinau, kad šis puodelis yra mėgstamiausias ir skaniausias krikšto mamos puodelis kavai.
- Krikštadėžė, žvakė ir nuotraukų/palinkėjimų albumas: Šventės architektai-tai merginos, kurios taip myli savo darbą, kad rezultatai tokie nuostabūs, jog sunku patikėti, kad tai daroma žmonių rankomis. Jos išgirdo, ko aš noriu ir tai padarė su didžiule meile. Be Mažojo princo tematikos neapsieita ir čia, bet jos tai padarė taip subtiliai, subtiliai, už ką joms esu dėkinga. Žvakę rinkausi geltono vaško, nes tai tokia tradicijos tąsa, su tokia buvau krikštyta aš bei mano vyras.
- Krikšto rūbeliai: man krikštas asocijuojasi su šviesa ir švara, tad norėjau šviesių kreminių/baltų lininių rūbelių, o savo norus atitinkančius radau “Puku puku”.
- Kaladėlės ir metrikas: nuotraukose pamatysite, kokias nuostabias dekoracijos kuria Giedrė Budginė (sukulizda). Tai mergina iš mano gimto miesto Plungės. Ir laukiant mažojo savo princo stebėjau, kaip nuostabiai ir kurybiškai ji augina savo sūnų. Tad kuriant krikštynų tematiką jos paprašiau padaryti medines kaladėles su užrašu Leonardo krikštas bei padaryti metrikėlį su Mažojo princo tematika. Viskas buvo padaryta su didžiausiu atsidavimu, o rezultatai ir dabar džiugina mūsų akis bei širdis.
- Kvietimai krikšto tėvams: norėjau kažko įdomaus ir neįprasto. Šioje vietoje man padėjo Plunksna home, kurie ant šviesių pagalvėlių atspausdino gražius žodžius apie krikštą. O visą kitą mes pasakėme įteikdami. Šios dovanos ir dabar puošia jų namus.
- Balionai: čia mane gelbėjo Ponas balionas ir mano vestuvių planuotoja, kuri sukoordinavo visą procesą, kad tie balionai laiku atsirastų bažnyčioje. Po ceremonijos mes kartu su visais svečiais rašėme palinkėjimus Leonardui ir paleidome į dangų. Kiek džiaugsmo buvo mažiesiems šventės dalyviams, kai tie balionai pasimėgaudami dangaus žydryne skraidė viršum mūsų.
Sėdžiu savo mėgstamoje kavos pertraukėlių vietoje ir taip gera skaityti šį teksrą bei suprasti, kad visa tai telpa į laimės sąvoką. Laimė būti savimi ir kurti šeimos istoriją, kurią po keliasdešimties metų iš nuotraukų skaitys mano provaikaičiai. Džiaugiuosi, kad kūriau šventę tokią, kokios norėjome mes ir viską dariau iš širdies, o tai labai jaučiasi ir ta emocija vis dar su mumis. Kurdama krikštynas supratau, kiek manyje yra kūrybiškumo ir kiek laimės man tai teikia. Šis organizacinis procesas buvo kartu ir iššūkio bei kompetencijos darna, kuri sukūrė meno kūrinį ir leido man pabūti flow būsenoje. Būsenoje, kurioje laikas neegzistuoja, o aiškumas ir noras veda į priekį. Po šios šventės lengviau buvo organizuoti ir vaiko pirmąjį gimtadienį, na ir žinoma, ateities šventes. Supratau, kas man tinka ir patinka bei kaip sukurti būseną į kurią norisi grįžti vėl ir vėl. O svarbiausia imti ir daryti!
Ačiū tariu savo vyrams, kurie leido, kad ši šventė įvyktų. Su nekantrumu laukiu kitų švenčių, kad kurti tą grožį, nes kai planuojama iš anksto, aplinkybės stebėtinai dažnai sutampa su planais.
(Ne)vienintelė mama Airida
